Kiaulpienių „medus“ verdamas tik trumpą pavasario akimirką: saldus skanėstas iš žiedų, kuriuos dažniausiai mindome

Kiaulpienių uogienė – tai ne įprasta uogienė su uogomis, o tirštas, auksinis sirupas, dažnai vadinamas kiaulpienių medumi. Ji verdama iš geltonų žiedų, cukraus, vandens ir citrinos, todėl skonis primena švelnų medų su lengva citrusų nata. Svarbiausia – žiedus rinkti švarioje vietoje, toliau nuo kelių, kiemų ir purškiamų laukų.

Kodėl kiaulpienių uogienė verta dėmesio

Kiaulpienės pavasarį dažnai laikomos piktžolėmis, nors iš jų galima pasigaminti labai kvapnų sezoninį skanėstą. Geriausiai tinka visiškai išsiskleidę, ryškiai geltoni žiedai. Juose daugiausia aromato ir spalvos, todėl uogienė išeina gražiai auksinė.

Šis skanėstas labiau primena sirupą ar augalinį medų nei klasikinę uogienę. Jis tinka į arbatą, ant blynų, varškės, jogurto, košės, ledų ar tiesiog ant batono su sviestu. Skonis saldus, bet ne plokščias – citrina suteikia gaivos, o patys žiedai palieka lengvą pavasarinį aromatą.

Svarbiausia kiaulpienių uogienės taisyklė – nerinkti žiedų bet kur. Jei augalas augo prie kelio, šalia automobilių stovėjimo aikštelės ar vietoje, kur galėjo būti purkšta chemikalais, jam virtuvėje ne vieta.

Kaip rinkti žiedus, kad uogienė nebūtų karti

Kiaulpienes geriausia rinkti sausą, saulėtą dieną, kai žiedai visiškai prasiskleidę. Po lietaus ar anksti ryte jos bus drėgnesnės, mažiau aromatingos, o dalis žiedų dar gali būti susiskleidę.

Rinkite tik geltonas žiedų galvutes be stiebų. Stiebai ir žalios dalys gali suteikti kartumo, todėl jų reikėtų vengti. Jei norite švelnesnio skonio, galima dalį žalių taurėlapių pašalinti, paliekant daugiau geltonų žiedlapių. Tai užtrunka ilgiau, bet uogienė būna subtilesnė.

Žiedų nereikėtų agresyviai plauti, jei jie surinkti švarioje vietoje. Vandenyje nusiplauna dalis žiedadulkių ir aromato. Geriau juos perrinkti rankomis, iškratyti vabaliukus ir tik prireikus labai trumpai perlieti vandeniu.

Klasikinė kiaulpienių uogienė su citrina

Reikės:

200 visiškai išsiskleidusių kiaulpienių žiedų be stiebų;
500 ml vandens;
750 g cukraus;
1 citrinos.

Žiedus perrinkite, pašalinkite stiebelius ir šiurkštesnes žalias dalis. Sudėkite į emaliuotą arba nerūdijančio plieno puodą, užpilkite vandeniu ir užvirkite. Pavirkite apie 10 minučių ant silpnos ugnies.

Puodą nukelkite nuo kaitros, uždenkite ir palikite pastovėti maždaug 20–30 minučių, kad žiedai atiduotų spalvą ir aromatą. Tada skystį perkoškite per marlę arba tankų sietelį, o žiedus gerai nuspauskite.

Į gautą kiaulpienių nuovirą suberkite cukrų, įdėkite gabalėliais pjaustytą citriną arba įspauskite jos sultis. Virkite ant silpnos ugnies apie 25–40 minučių, kol sirupas pradės tirštėti. Kuo ilgiau virsite, tuo uogienė bus tamsesnė ir tirštesnė, bet nereikėtų jos pervirti iki karamelės kartumo.

Karštą kiaulpienių uogienę supilkite į sterilizuotus stiklainius, užsukite švariais dangteliais ir laikykite vėsioje, tamsesnėje vietoje.

Kiaulpienių uogienė su apelsinais

Ši versija ryškesnė, kvapnesnė ir labiau citrusinė. Ji tinka tiems, kuriems klasikinis variantas atrodo per saldus.

Reikės:

apie 500 g kiaulpienių žiedų be stiebų;
3 l vandens;
4 apelsinų;
2 citrinų;
cukraus – apie 750 g vienam litrui perkošto nuoviro.

Kiaulpienių žiedus perrinkite. Apelsinus gerai nuplaukite ir supjaustykite griežinėliais arba gabalėliais. Jei nenorite kartumo, dalį baltos apelsino žievės galima pašalinti, nes būtent ji dažniausiai duoda kartų poskonį.

Žiedus ir apelsinus sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu, užvirkite ir virkite ant silpnos ugnies apie valandą. Tada nuovirą perkoškite per marlę, o likusią masę gerai nuspauskite.

Pamatuokite, kiek skysčio gavote. Kiekvienam litrui nuoviro dėkite apie 750 g cukraus. Supilkite citrinų sultis ir virkite be dangčio ant vidutinės ar silpnos ugnies, kol masė sutirštės. Tai gali užtrukti apie valandą, priklausomai nuo puodo pločio ir kaitros.

Karštą uogienę supilkite į sterilizuotus stiklainius ir sandariai užsukite.

Kaip suprasti, kad uogienė jau išvirė

Kiaulpienių uogienė karšta visada atrodo skystesnė, nei bus atvėsusi. Todėl nereikėtų laukti, kol puode ji taps visiškai tiršta. Geriau atlikti paprastą bandymą: užlašinkite šiek tiek sirupo ant šaltos lėkštelės. Jei atvėsęs lašas ne bėga kaip vanduo, o tampa klampesnis, uogienė jau arti pabaigos.

Jei norite skystesnio sirupo arbatai, virkite trumpiau. Jei norite tirštesnio „medaus“ blynams ar skrebučiams, virkite ilgiau. Tik nepamirškite: pervirta kiaulpienių uogienė gali patamsėti ir įgauti kartesnį karamelinį skonį.

Kur ją naudoti

Kiaulpienių uogienė labai tinka į arbatą vietoj cukraus ar medaus. Ji gerai dera su blynais, varške, natūraliu jogurtu, avižine koše, skrudinta duona, ledais ar net sūriais, jei mėgstate saldžiarūgščius derinius.

Tačiau, kad ir kaip gražiai skambėtų „sveikas skanėstas“, tai vis tiek saldus produktas su daug cukraus. Todėl jo nereikėtų valgyti šaukštais kaip vaisto. Geriausia žiūrėti į ją kaip į sezoninį desertą – pavasario skonį stiklainyje.

Kiaulpienių uogienės žavesys ir yra tai, kad ji trumpalaikė. Žiedai geltonuoja tik tam tikrą laiką, o geriausia juos rinkti tada, kai pievos dar švarios ir neperaugusios. Jei suspėsite, turėsite kelis stiklainius saldaus, tiršto, auksinio „medaus“, kuris žiemą primins ne prekybos centrą, o tikrą pavasario pievą.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡

😕

😐

🙂

😍

Kraunami duomenys...