Mokslininkai nustatė, kad vieni seniausių išlikusių sūrio pavyzdžių pasaulyje buvo rasti visiškai netikėtoje vietoje – ant bronzos amžiaus mumijų kaklų. Maždaug 3500 metų senumo radiniai aptikti Xiaohe kapinėse šiaurės vakarų Kinijoje. Šis atradimas leidžia pažvelgti ne tik į senovės žmonių mitybą, bet ir į tai, kokią simbolinę reikšmę maistas galėjo turėti jų laidojimo tradicijose.
Sūris, kurį žmonės pasiėmė į pomirtinį pasaulį
Įprastai sūrio ieškotume induose, sandėliuose, senovinių gyvenviečių liekanose ar virtuvės reikmenyse. Tačiau šį kartą radinys nustebino net tyrėjus: sūrio pėdsakai buvo aptikti ant mumijų, palaidotų Xiaohe kapinėse, kaklų.
Tai leidžia manyti, kad šis produktas senovės žmonėms buvo ne tik maistas. Jis galėjo būti suvokiamas kaip vertingas daiktas, palydintis žmogų į kitą pasaulį. Kitaip tariant, sūris galėjo atlikti ir praktinę, ir ritualinę funkciją.
Mokslininkų vertinimu, šiems sūrio pavyzdžiams yra apie 3500 metų. Tai daro juos vienais seniausių išlikusių sūrio radinių, kuriuos pavyko ištirti šiuolaikiniais metodais.
Tai buvo ne paprastas sūris, o kefyro sūris
Kinijos mokslų akademijos tyrėjai išanalizavo mėginius ir nustatė, kad tai buvo kefyro sūris. Jis gamintas fermentuojant pieną su mikroorganizmais – bakterijomis ir mielėmis.
Įdomu tai, kad sūryje aptikta mikroorganizmų, kurie ir šiandien siejami su kefyro gamyba. Tarp jų minimi Lactobacillus kefiranofaciens ir Pichia kudriavzevii.
Tai reiškia, kad senovės žmonės jau mokėjo naudoti fermentacijos procesą taip, kad pienas virstų ilgiau išliekančiu ir lengviau vartojamu produktu. Ši technologija buvo labai svarbi laikais, kai nebuvo nei šaldytuvų, nei modernių konservavimo būdų.
Kodėl sūris buvo toks svarbus senovės žmonėms
Šiandien sūris daugeliui atrodo kasdienis produktas, bet prieš kelis tūkstančius metų jis galėjo būti tikras išsigelbėjimas. Pienas greitai genda, o fermentuotas produktas išsilaiko ilgiau ir yra praktiškesnis kelionėse ar atšiauresnėmis sąlygomis.
Be to, senovėje daugelis suaugusių žmonių negalėjo gerai virškinti pieno. Laktozės netoleravimas buvo įprastas reiškinys. Sūrio gamyba šią problemą iš dalies sprendė, nes fermentacijos metu laktozės kiekis sumažėja.
Todėl sūris buvo ne tik skanesnė pieno forma, bet ir būdas padaryti pieno produktus lengviau virškinamus bei naudingesnius kasdieniam gyvenimui.
Paslaptingi gumulai galėjo būti kefyro grūdeliai
Tyrėjai spėja, kad ant mumijų kaklų aptikti gumulai galėjo būti susiję su vadinamaisiais kefyro grūdeliais. Tai mikroorganizmų kolonijos, kurios pradeda fermentacijos procesą ir leidžia pienui virsti kefyru ar kefyro pagrindu pagamintu produktu.
Jeigu ši prielaida teisinga, radinys tampa dar įdomesnis. Kefyro grūdeliai galėjo būti laikomi vertinga medžiaga – tarsi gyvas fermentacijos „įrankis“, kurį buvo galima perduoti, saugoti ir naudoti maistui gaminti.
Tokiu atveju jų padėjimas prie mirusiojo kūno galėjo turėti simbolinę reikšmę. Galbūt tai buvo maistas kelionei į pomirtinį pasaulį, o gal vertinga dovana, kurią žmogus turėjo pasiimti su savimi.
Pieno produktų istorija yra daug senesnė
Nors šie sūrio pavyzdžiai yra apie 3500 metų senumo, žmonės pieną naudojo dar gerokai anksčiau. Senoviniuose induose įvairiose pasaulio vietose rasta pieno riebalų pėdsakų, rodančių, kad pieno produktai buvo svarbūs jau prieš tūkstančius metų.
Archeologiniai radiniai leidžia manyti, kad Anatolijoje, dabartinės Turkijos teritorijoje, pienas buvo vartojamas dar apie 7000 m. pr. Kr. Britanijoje pieno vartojimo pėdsakai siekia apie 4000 m. pr. Kr.
Tačiau sūris turėjo ypatingą pranašumą. Jį buvo lengviau laikyti, gabenti ir vartoti žmonėms, kurių organizmas sunkiau toleravo šviežią pieną. Dėl to sūrio gamyba galėjo paplisti dar prieš tai, kai suaugusieji plačiau įgijo gebėjimą gerai virškinti pieną.
Mažas radinys, kuris daug pasako apie senovės pasaulį
Iš pirmo žvilgsnio keli sustingę sūrio gumulai gali atrodyti tik kaip keistas archeologinis radinys. Tačiau iš tikrųjų jie atskleidžia daug daugiau: ką žmonės valgė, kaip mokėjo apdoroti pieną, ką laikė vertingu ir kokiais daiktais lydėjo mirusiuosius.
Šis atradimas primena, kad kasdieniai produktai kartais turi labai seną ir netikėtą istoriją. Sūris, kurį šiandien dedame ant sumuštinio ar tarkuojame ant makaronų, prieš tūkstančius metų galėjo būti laikomas tokiu svarbiu, kad žmogus jį pasiimdavo net į kapą.
