Beržų lapų arbata dažnai pristatoma kaip natūrali priemonė lieknėjimui, tačiau tai klaidinantis pažadas. Ji nedegina riebalų – ji skatina skysčių pasišalinimą. Todėl svarstyklės gali parodyti mažiau, kūnas gali atrodyti lengvesnis, sumažėti tinimas, bet tai nėra tas pats, kas tikras svorio metimas.
Kodėl po beržų arbatos gali atrodyti, kad „krenta svoris“
Pagrindinis beržų lapų arbatos poveikis – šlapimą varantis. Kitaip tariant, ji padeda organizmui aktyviau pašalinti vandens perteklių. Jei žmogus valgo daug sūraus maisto, mažai juda, ilgai sėdi arba karštomis dienomis jaučia tinimą, skysčiai gali kauptis audiniuose. Tuomet kūnas atrodo sunkesnis, kojos vakare patinsta, o ryte gali atsirasti paburkimas po akimis.
Išgėrus tokios arbatos, dalis perteklinių skysčių pasišalina. Būtent todėl atsiranda lengvumo jausmas, o svarstyklės kartais parodo mažesnį skaičių. Tačiau svarbu suprasti skirtumą: dingsta ne riebalai, o vanduo.
Tai panašu į situaciją po pirties. Žmogus gali netekti kilogramo, bet ne todėl, kad per valandą sudegino riebalus – tiesiog išprakaitavo daug skysčių. Su beržų lapų arbata logika panaši: ji gali sumažinti paburkimą, bet nepakeičia mitybos, judėjimo ir ilgalaikio svorio kontrolės.
Pamirštas poveikis: ne lieknėjimas, o pagalba, kai kūnas „užsilaiko“ skysčius
Beržų lapai vertinami dėl juose esančių veikliųjų medžiagų – flavonoidų, saponinų, taninų ir nedidelio kiekio eterinių aliejų. Šios medžiagos gali skatinti inkstų darbą ir šlapimo išsiskyrimą, todėl arbata tradiciškai naudojama tada, kai norisi sumažinti lengvą skysčių užsilaikymą.
Būtent čia ir yra tikroji jos vertė. Ne stebuklingas svorio metimas, ne „detoksas“ po kelių puodelių, o pagalbinė priemonė lengvumui, kai kūnas linkęs tinti.
Tekste minimas ir mažiau reklamuojamas beržų lapų poveikis – priešuždegiminės savybės. Dėl kai kurių veikliųjų junginių tokia arbata gali būti minima kaip pagalbinė priemonė esant lengvam šlapimo takų diskomfortui. Tačiau čia būtina riba: tai nėra gydymas. Jei yra skausmas, deginimas, karščiavimas ar pasikartojantys cistito simptomai, reikia ne arbatos, o gydytojo konsultacijos.
Kada rinkti lapus ir kodėl ne bet kuris beržas tinka arbatai
Vertingiausi yra jauni, šviesiai žali, minkšti ir šiek tiek lipnūs beržų lapai. Jie renkami pavasarį, kai tik išsiskleidžia. Tokiu metu juose daugiau veikliųjų medžiagų, o vėliau, lapams sustandėjus ir patamsėjus, jų poveikis gali būti silpnesnis.
Labai svarbu rinkimo vieta. Lapų nereikėtų skinti prie kelių, pramoninių teritorijų ar didmiesčių vietose, kur daug taršos. Beržai, kaip ir kiti augalai, gali kaupti aplinkos teršalus, todėl arbatai geriau rinktis medžius miške, kaime ar atokiau nuo intensyvaus eismo.
Lapai skinami atsargiai, neplėšant šakų. Juos galima naudoti šviežius arba išsidžiovinti. Džiovinimui lapai paskleidžiami plonu sluoksniu gerai vėdinamoje vietoje, saugant nuo tiesioginės saulės. Išdžiūvę jie laikomi sausai ir tamsiai – popieriniame maišelyje arba stiklainyje.
Jei nėra galimybės rinkti švarių lapų, saugiau rinktis vaistinėje parduodamą džiovintą žaliavą.
Kam beržų lapų arbata gali netikti
Nors tai natūrali priemonė, ji nėra nekenksminga visiems. Pirmiausia atsargūs turėtų būti žmonės, alergiški beržų žiedadulkėms. Tokiu atveju beržų lapų arbata gali sukelti nepageidaujamą reakciją.
Šios arbatos taip pat nereikėtų vartoti žmonėms, turintiems rimtų inkstų veiklos sutrikimų ar ūminių inkstų uždegimų. Jei inkstai jau patiria apkrovą, papildomas šlapimą varantis poveikis gali būti pavojingas. Nėščiosioms ir žindančioms moterims taip pat geriau jos vengti, nebent dėl vartojimo aiškiai pasitarta su specialistu.
Atsargumo reikia ir tiems, kurie jau vartoja šlapimą varančius vaistus. Tokiu atveju beržų lapų arbata gali sustiprinti poveikį ir sukelti per didelį skysčių netekimą.
Beržų lapų arbata nėra stebuklinga lieknėjimo priemonė. Tačiau tai nereiškia, kad ji bevertė. Jos tikroji nauda – padėti sumažinti skysčių užsilaikymą ir suteikti lengvumo jausmą, jei vartojama saikingai, tinkamu metu ir žmogui, kuriam ji iš tiesų tinka.
