Erkių pavojus dažnai įsivaizduojamas neteisingai: jos nekrenta nuo medžių ir nešokinėja ant žmogaus iš viršaus. Dažniausiai erkė prikimba nuo žolės ar krūmų apačios ir lėtai ropoja drabužiais aukštyn, ieškodama šiltos, sunkiau pastebimos vietos. Todėl apsauga prasideda ne tada, kai jau randame įsisiurbusią erkę, o dar prieš pasivaikščiojimą.
Erkių aktyvumo sezonas prasideda gerokai anksčiau, nei daugelis tikisi – nuo kovo pabaigos ir tęsiasi iki spalio. Aktyviausios jos būna gegužę–birželį ir rugpjūtį–rugsėjį, kai šiluma ir drėgmė sudaro palankiausias sąlygas. Būtent todėl miške, parke, sodyboje ar aukštesnėje žolėje svarbiausia ne pasikliauti sėkme, o sumažinti erkei galimybę pasiekti odą.
Miškininkų patarimai čia labai praktiški: tinkamai apsirengti, naudoti repelentą ir grįžus iš karto patikrinti kūną. Dar vienas paprastas triukas – lipnus drabužių volelis, kuris gali nuimti ant audinio ropojančias erkes dar prieš įeinant į namus.
Pirmas barjeras – drabužiai, per kuriuos erkei sunkiau pasiekti odą
Didžiausia klaida einant į žolę ar mišką – palikti atviras kojas, kulkšnis ir rankas. Erkė dažniausiai prikimba žemai: prie batų, kojinių, kelnių apačios. Tada ji pamažu juda aukštyn, kol randa patogią vietą įsisiurbti.
Todėl saugiausias pasirinkimas – ilgos kelnės, sukištos į kojines, ir drabužiai ilgomis rankovėmis. Tai gal ir nėra pats stilingiausias vasaros derinys, bet ten, kur yra aukštesnė žolė, krūmai ar miško paklotė, jis veikia kaip fizinė užtvara.
Svarbi ir drabužių spalva. Šviesus audinys nebaido erkių, bet ant jo jas lengviau pastebėti. Ant tamsių kelnių ar megztinio mažas parazitas gali likti nepastebėtas ilgiau, o tai reiškia daugiau laiko jam pasiekti odą.
Galvos apdangalas taip pat nėra smulkmena. Kepurė ar panamos tipo skrybėlė padeda apsaugoti galvos sritį, ypač vaikams ar žmonėms, kurie vaikšto tankesniais takais, kur šakos ir aukštesni augalai liečiasi prie kūno.
Svarbiausia suprasti vieną dalyką: drabužiai neleidžia erkei greitai pasiekti odos. Kuo ilgiau ji lieka ant audinio, tuo didesnė tikimybė ją pastebėti ir pašalinti dar iki įkandimo.
Repelentas turi būti naudojamas taip, kaip nurodyta, o ne „iš akies“
Antras svarbus žingsnis – erkes atbaidančios priemonės. Jų galima rasti daugumoje parduotuvių, tačiau klaida būtų manyti, kad visos jos naudojamos vienodai.
Kai kurie repelentai skirti odai, kiti – tik drabužiams. Tai svarbu, nes priemonė, kuri tinka audiniui, nebūtinai turi būti purškiama tiesiai ant kūno. Todėl prieš naudojant būtina perskaityti instrukciją ir jos laikytis.
Nereikėtų ir maišyti kelių priemonių tarpusavyje tikintis stipresnio poveikio. Tai nebūtinai pagerins apsaugą, o kartais gali tik sudirginti odą ar sugadinti drabužius. Geriau vieną tinkamą priemonę panaudoti teisingai, nei kelias – chaotiškai.
Repelentas ypač svarbus toms vietoms, kurios dažniausiai liečiasi su žole ar krūmais: batams, kelnių apačiai, rankogaliams, išorinei drabužių pusei. Jei priemonė skirta odai, ją reikėtų naudoti ant atvirų vietų pagal gamintojo nurodymus.
Tačiau net ir geras repelentas nėra šimtaprocentinė apsauga. Jis sumažina riziką, bet nepakeičia nei tinkamos aprangos, nei apžiūros grįžus namo.
Patikra po pasivaikščiojimo svarbi todėl, kad erkė įsisiurbia ne iš karto
Trečias veiksmas dažnai pamirštamas, nors jis gali būti lemiamas. Grįžus iš miško, parko ar sodybos reikia ne tik nusimesti batus, bet ir iš karto apžiūrėti kūną bei drabužius.
Erkė paprastai neįsisiurbia tą pačią sekundę, kai patenka ant žmogaus. Ji gali kelias valandas ropoti ir ieškoti vietos, kur oda plonesnė, šiltesnė ir mažiau judinama. Todėl greita patikra suteikia progą ją pašalinti dar iki įkandimo.
Ypač atidžiai reikėtų apžiūrėti galvos odą, vietas už ausų, kaklą, pažastis, kelių linkius ir kirkšnis. Tai vietos, kur erkės dažnai lieka nepastebėtos, nes jų žmogus kasdien automatiškai neapžiūri.
Čia praverčia ir paprastas daiktas, kurį dažniau siejame su pūkais ant drabužių, o ne su apsauga nuo erkių – lipnus drabužių volelis. Prieš įeinant į namus galima perbraukti juo kelnes, rankoves, striukę ar kitus išorinius drabužius. Jei erkė dar ropoja audiniu, ji gali prilipti prie juostos.
Tai nėra sudėtinga priemonė, bet ji sumažina riziką parsinešti parazitą į namus. Mažą volelį galima laikyti automobilyje, kuprinėje ar rankinėje, ypač jei dažnai vaikštote gamtoje, vedžiojate šunį ar dirbate sode.
Erkių visiškai išvengti ne visada įmanoma, tačiau jų įkandimų riziką galima gerokai sumažinti. Svarbiausia ne viena „stebuklinga“ priemonė, o trijų veiksmų seka: uždengti odą, teisingai naudoti repelentą ir grįžus iš karto patikrinti kūną bei drabužius. Būtent taip erkė dažniausiai sustabdoma dar prieš jai pasiekiant odą.
