Atrodo, kad tai tik nekaltas pasivaikščiojimas su šunimi ar trumpas išėjimas į parką po darbo. Tačiau būtent tokiu metu pavojus gali būti didžiausias. Erkės nėra aktyvios vienodai visą dieną – jos turi savo „piko valandas“, kai rizika parsinešti pavojingą parazitą ant drabužių, odos ar augintinio kailio smarkiai išauga.
Specialistai perspėja: ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie į gamtą eina ryte arba vakare. Tai laikas, kai daugeliui žmonių oras atrodo maloniausias, tačiau erkėms jis taip pat yra palankiausias. Drėgna žolė, vėsesnis oras ir pavėsis sukuria sąlygas, kuriose šie parazitai tampa aktyvesni.
Blogiausia tai, kad pavojus nebėra tik miško problema. Erkės vis dažniau aptinkamos miesto parkuose, daugiabučių kiemuose, prie takų, soduose ir vietose, kur kasdien vedžiojami šunys. Tai reiškia, kad rizika gali tykoti visai šalia namų.
Pavojingiausias metas – ryte ir vakare
Didžiausias erkių aktyvumas dažnai fiksuojamas tada, kai žmonės jaučiasi saugiausiai. Ryte, kai žolė dar drėgna nuo rasos, ir vakare, kai atslūgsta dienos karštis, erkėms susidaro itin palankios sąlygos.
Karštą ir sausą dieną jų aktyvumas gali sumažėti, tačiau tai nereiškia, kad pavojus dingsta. Vos tik oras tampa švelnesnis ir drėgnesnis, erkės vėl tampa aktyvesnės. Todėl pasivaikščiojimas po lietaus, vakarinis išėjimas su augintiniu ar rytinis bėgimas per žaliąją zoną gali baigtis nemalonia staigmena.
Svarbiausia suprasti: visiškai saugaus paros laiko nėra. Erkė gali įsikabinti bet kada, tačiau ryte ir vakare rizika gali būti didesnė.
Jos laukia ne tik miške
Daugelis vis dar mano, kad erkės tyko tik tankiame miške ar aukštoje pievoje. Tai pavojinga klaida. Šiandien jų galima rasti ir ten, kur žmonės jaučiasi visiškai ramiai – miesto parkuose, prie vaikų žaidimų aikštelių, soduose, šalia takelių ar net daugiabučių kiemuose.
Pakanka praeiti pro aukštesnę žolę, krūmus ar netvarkingą pakelę. Erkė nelaukia ant medžio ir nešoka iš viršaus. Ji dažniausiai laikosi žolėje ar ant žemų augalų ir laukia, kol pro šalį praeis žmogus ar gyvūnas.
Tada užtenka vieno prisilietimo. Erkė gali atsidurti ant kelnių, batų, rankovės ar augintinio kailio. O tada ji ramiai ropoja ieškodama vietos įsisiurbti.
Šunys gali parnešti erkes tiesiai į namus
Ypač didelė rizika kyla šunims ir katėms. Jie juda arti žemės, bėga per žolę, landžioja po krūmais, o jų kailis tampa puikia vieta erkei pasislėpti. Net jei parazitas dar neįsisiurbė, jis gali būti parneštas į namus ir vėliau patekti ant žmogaus.
Po kiekvieno pasivaikščiojimo augintinį būtina apžiūrėti. Ypač atidžiai reikia tikrinti ausis, kaklą, pažastis, kirkšnis, pilvą ir letenas. Tai vietos, kur erkės dažnai prisitvirtina, nes oda ten plonesnė ir lengviau pasiekiama.
Jeigu šuo ar katė dažnai vaikšto žolėje, vien apžiūros gali nepakakti. Reikėtų naudoti veterinaro rekomenduotas apsaugos priemones – lašus, antkaklius, tabletes ar kitus preparatus. Karštuoju sezonu tai nėra papildoma prabanga. Tai būtina apsauga.
Vienas įkandimas gali baigtis rimtomis pasekmėmis
Erkės pavojingos ne dėl paties įkandimo. Didžiausia grėsmė yra ligos, kurias jos gali pernešti. Žmonėms ypač pavojingos erkinis encefalitas ir Laimo liga, o gyvūnams – įvairios infekcijos, kurios gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus.
Pavojingiausia tai, kad įkandimo žmogus dažnai net nepajunta. Erkė gali įsisiurbti nepastebimai, o pirmieji požymiai gali pasirodyti vėliau. Todėl grįžus iš gamtos ar parko būtina apžiūrėti kūną, ypač kojas, kirkšnis, pažastis, pilvą, kaklą ir plaukų liniją.
Jeigu erkė randama, ją reikia pašalinti kuo greičiau ir stebėti savijautą. Paraudimas, karščiavimas, silpnumas, galvos skausmas ar didėjanti dėmė aplink įkandimo vietą neturėtų būti ignoruojami.
Po lietaus rizika gali šokti į viršų
Ypač atsargiems reikėtų būti po lietaus. Drėgna aplinka erkėms yra palanki, todėl pasivaikščiojimas po gaivesnio oro pliūpsnio gali atrodyti malonus žmogui, bet kartu būti pavojingas.
Tai ypač aktualu tiems, kurie galvoja: „Dabar nekaršta, galima ramiai išeiti.“ Būtent tada erkės gali būti aktyvesnės. Drėgmė, pavėsis ir vėsesnis oras sukuria sąlygas, kuriose jos lengviau išgyvena ir aktyviau ieško šeimininko.
Todėl po lietaus nereikėtų beatodairiškai eiti per aukštą žolę, krūmynus ar netvarkingas pakeles. Geriausia rinktis takų vidurį, asfaltuotus ar gerai nušienautus takus.
Kaip apsisaugoti, kad neparsineštumėte erkės
Einant į gamtą ar parką reikėtų rinktis drabužius, dengiančius kuo daugiau kūno. Ilgos kelnės, uždari batai, kojinės ir šviesesni drabužiai padeda greičiau pastebėti ropojančią erkę. Jei einate į aukštesnę žolę, kelnių klešnes verta sukišti į kojines.
Taip pat rekomenduojama naudoti repelentus ir vengti vietų, kur erkės dažniausiai laikosi – aukštos žolės, krūmų, netvarkingų pakelių, tankių želdinių. Vaikščioti reikėtų takų viduriu, o ne brautis palei kraštus, kur augmenija liečiasi prie kojų.
Grįžus namo būtina apžiūrėti save, vaikus ir augintinius. Drabužius verta išpurtyti, o jei buvote gamtoje ilgiau – persirengti. Tai paprasta, bet gali padėti išvengti labai rimtų problemų.
Pavojus arčiau, nei atrodo
Erkės nebėra tik miško baubas. Jos jau seniai gyvena ten, kur vaikštome kasdien: parkuose, soduose, kiemuose, prie takų ir net šalia namų. Todėl pavojingiausia yra ne pati gamta, o klaidingas įsitikinimas, kad trumpas pasivaikščiojimas „čia pat“ niekuo negresia.
Ryte ir vakare, kai oras atrodo maloniausias, erkės gali būti aktyviausios. Po lietaus rizika dar labiau išauga. O šuo, grįžęs iš žolės, gali parnešti pavojų tiesiai į svetainę.
Todėl prieš kitą pasivaikščiojimą verta prisiminti vieną dalyką: erkės nelaukia miško gilumoje. Kartais jos laukia vos keli žingsniai nuo jūsų namų.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
