Senas išmanusis telefonas dažnai paliekamas stalčiuje „atsargai“ – gal dar prireiks, gal ten liko nuotraukų, gal tiesiog gaila išmesti. Tačiau tikroji problema slypi ne pačiame telefone, o jo baterijoje. Ilgai nenaudojamas ličio jonų akumuliatorius gali išsipūsti, pažeisti įrenginį ir kraštutiniu atveju tapti gaisro rizika.
Tai nėra vien teorinis perspėjimas. Su tokia problema susiduria ir technologijų entuziastai, turintys senų įrenginių kolekcijas: kai kurių telefonų ekranai ima kilti nuo korpuso, nes baterija plečiasi iš vidaus. Nors viešai dažnai minimi konkretūs modeliai ar gamintojai, pati problema nėra susijusi tik su vienu prekės ženklu – ji būdinga ličio jonų baterijoms apskritai.
Kodėl ilgai nenaudojamas telefonas gali išsipūsti
Daugumoje išmaniųjų telefonų naudojamos ličio jonų baterijos. Jos patogios, talpios ir kasdien veikia patikimai, tačiau nėra amžinos. Net jei telefonas išjungtas ir guli stalčiuje, baterija laikui bėgant po truputį išsikrauna.
Pavojingas momentas prasideda tada, kai akumuliatorius pasiekia labai žemą įkrovos lygį. Tokia būsena vadinama giliu išsikrovimu. Jos metu baterijos viduje gali prasidėti cheminiai procesai, dėl kurių suyra elektrolitai ir ima formuotis dujos.
Būtent šios dujos sukuria spaudimą iš vidaus. Iš pradžių tai gali būti beveik nepastebima, bet vėliau telefonas pradeda deformuotis: pakyla ekranas, atsiveria korpuso tarpai, įrenginys atrodo tarsi „išpūstas“. Tai nėra kosmetinis gedimas – tai aiškus signalas, kad baterija tapo nesaugi.
Tokio telefono nereikėtų spausti, bandyti vėl suklijuoti ar krauti tikintis, kad viskas susitvarkys. Išsipūtusi baterija gali būti nestabili, o netinkamas elgesys su ja padidina perkaitimo ar užsidegimo riziką.
Kaip saugiai laikyti seną telefoną, jei jo dar nenorite atsisakyti
Jeigu seną telefoną norite pasilikti kaip atsarginį įrenginį, jį reikėtų laikyti ne bet kaip. Svarbiausia – nepalikti baterijos visiškai iškrautos. Prieš padedant telefoną ilgesniam laikui, rekomenduojama jį įkrauti maždaug iki 50 procentų.
Toks įkrovos lygis yra saugesnis ilgalaikiam laikymui nei pilnai iškrauta ar visiškai įkrauta baterija. Telefoną reikėtų visiškai išjungti, o ne palikti budėjimo režimu. Taip jis lėčiau eikvos energiją ir mažiau apkraus akumuliatorių.
Ne mažiau svarbi ir vieta. Senas telefonas neturėtų gulėti ant palangės, automobilyje, prie radiatoriaus ar drėgname sandėliuke. Jam tinkamiausia vėsi, sausa vieta be didelių temperatūros svyravimų. Karštis ir drėgmė baterijoms ypač nepalankūs.
Vis dėlto vien padėti į stalčių nepakanka. Kelis kartus per metus telefoną verta išimti ir patikrinti, ar jis nepasikeitė: ar neišsipūtė korpusas, ar ekranas nepradėjo kilti, ar nėra keisto kvapo, perkaitimo požymių ar įtrūkimų. Tuo pačiu galima patikrinti baterijos lygį ir, jei reikia, šiek tiek įkrauti.
Ką daryti, jei telefonas jau išsipūtė
Jeigu pastebėjote, kad senas telefonas išsipūtė, ekranas atsiklijavo ar korpusas prasivėrė, svarbiausia – neignoruoti šio ženklo. Tokio įrenginio nebereikėtų krauti. Jei jis prijungtas prie įkroviklio, įkrovimą reikia nedelsiant nutraukti. Jei telefonas dar veikia, jį reikėtų išjungti.
Nereikėtų bandyti pradurti, spausti ar ardyti baterijos savarankiškai. Išsipūtęs akumuliatorius gali būti pavojingas, o netinkamas bandymas jį išimti gali baigtis perkaitimu, dūmais ar užsidegimu.
Tokį telefoną reikia utilizuoti tinkamai. Elektronikos ir baterijų negalima mesti į įprastas buitines atliekas. Gaisro pavojus gali kilti ne tik namuose, bet ir atliekų surinkimo ar rūšiavimo metu.
Saugiausia išeitis – pristatyti įrenginį į elektronikos atliekų surinkimo vietą, perdirbimo centrą arba profesionaliam taisytojui, kuris gali saugiai pasirūpinti pažeista baterija. Jei telefonas labai deformuotas, verta elgtis ypač atsargiai ir nelaikyti jo šalia degių daiktų.
Senas telefonas stalčiuje gali atrodyti kaip nereikšminga smulkmena, tačiau jo baterija toliau sensta net tada, kai įrenginys nenaudojamas. Todėl geriausia ne laukti, kol ekranas pakils nuo korpuso, o peržiūrėti senus įrenginius dabar: vienus tinkamai įkrauti ir saugiai padėti, kitus – laiku atiduoti perdirbti.
