Kalbos apie tai, kad viena kraujo grupė alkoholį „pakelia“ geriau nei kita, skamba patraukliai, bet gali būti pavojingai klaidinančios. Kai kurie tyrimai sieja kraujo grupes su skirtingu polinkiu į priklausomybę ar sveikatos rizikas, tačiau kraujo grupė nėra leidimas gerti daugiau. Alkoholio poveikį pirmiausia lemia genetika, sveikata, vartojimo dažnis ir gyvenimo būdas.
Todėl svarbiausia žinia paprasta: net jei tam tikra kraujo grupė kai kuriuose duomenyse siejama su mažesne alkoholizmo rizika, tai nereiškia, kad organizmas tampa atsparesnis alkoholiui. Kepenys, smegenys, širdis ir nervų sistema nuo etanolio poveikio nėra apsaugomos vien dėl kraujo grupės.
0 kraujo grupė minima kaip mažesnės rizikos, bet tai nėra apsauga
Pateiktame tekste teigiama, kad žmonės, turintys 0 kraujo grupę, statistiškai rodė mažesnį polinkį į alkoholizmą, palyginti su kai kuriomis kitomis kraujo grupėmis. Taip pat minima, kad ši kraujo grupė dažniau aptinkama populiacijose, kuriose istoriškai alkoholio vartojimas buvo didesnis.
Tačiau tokius teiginius svarbu suprasti atsargiai. Statistinis ryšys nereiškia, kad žmogus su 0 kraujo grupe gali vartoti alkoholį be pasekmių. Tai nereiškia nei greitesnio alkoholio skaidymo, nei mažesnės žalos kepenims, nei mažesnės priklausomybės rizikos konkrečiam žmogui.
Tekste taip pat minima, kad Danijos mokslininkai siejo 0 kraujo grupę su mažesniu von Willebrando faktoriaus kiekiu ir mažesniu jautrumu uždegimams. Vis dėlto tai nėra tiesioginis atsakymas į klausimą, kiek žmogus gali gerti. Net jeigu bendras uždegiminių procesų fonas skiriasi, alkoholis vis tiek išlieka toksinė medžiaga organizmui.
Todėl pavojingiausia išvada būtų tokia: „mano kraujo grupė palankesnė, todėl galiu sau leisti daugiau“. Būtent toks mąstymas ir kelia riziką, nes reali priklausomybė formuojasi ne pagal kraujo grupės pavadinimą, o pagal vartojimo įpročius.
A kraujo grupė siejama su didesne rizika, bet skirtumas nėra toks paprastas
Pateiktame šaltinyje A kraujo grupė siejama su didesne alkoholizmo išsivystymo rizika. Tačiau kartu nurodoma svarbi detalė: epidemiologai nenustatė reikšmingo skirtumo tarp A ir 0 kraujo grupių pagal etanolio metabolizmo greitį.
Tai reiškia, kad klausimas nėra toks paprastas, kaip „vieni alkoholį skaido geriau, kiti blogiau“. Jei alkoholio skaidymo greitis reikšmingai nesiskiria, tuomet didesnę ar mažesnę riziką gali lemti kiti veiksniai: paveldimumas, psichologinė būsena, aplinka, stresas, vartojimo kultūra, sveikatos būklė.
A kraujo grupės žmonėms tekste taip pat priskiriama didesnė širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Dėl to ilgalaikis alkoholio vartojimas jiems gali būti pavojingesnis ne todėl, kad jie būtinai „blogiau pakelia“ alkoholį, o todėl, kad alkoholis gali labiau prisidėti prie jau egzistuojančių sveikatos rizikų.
Čia ir slypi svarbus skirtumas. Tolerancija alkoholiui nėra tas pats, kas mažesnė žala. Žmogus gali subjektyviai jaustis „gerai laikantis“, bet jo organizme vis tiek vyksta procesai, kurie ilgainiui veikia širdį, kraujagysles, kepenis ir smegenis.
Retesnės kraujo grupės neleidžia daryti tvirtų išvadų
Trečioji ir ketvirtoji kraujo grupės tekste aptariamos atsargiau, nes jos retesnės. Kuo mažesnė žmonių grupė tyrimuose, tuo didesnė statistinės paklaidos tikimybė. Todėl iš tokių duomenų sunkiau daryti tvirtas išvadas.
Pateikiama, kad viename tyrime žmonės, turintys 4 kraujo grupę, galėjo turėti didesnę kognityvinių sutrikimų riziką sergant alkoholizmu. Tačiau tai nėra tas pats, kas teigti, jog visi šios grupės žmonės turi didesnę problemų riziką arba kad vien kraujo grupė nulemia smegenų pažeidimus.
Alkoholio poveikis pažintinėms funkcijoms priklauso nuo daugybės dalykų: kiek ir kaip dažnai vartojama, kiek metų tai tęsiasi, ar yra kitų ligų, ar žmogus pakankamai miega, kaip maitinasi, ar vartoja vaistus. Kraujo grupė gali būti tik vienas iš galimų tyrimų objektų, bet ne pagrindinis paaiškinimas.
Todėl kalbant apie alkoholį verta atsisakyti paprasto klausimo „kuri kraujo grupė atspariausia“. Tikslesnis klausimas būtų: kokie įpročiai didina žalą ir kaip jos išvengti, nepriklausomai nuo kraujo grupės.
Jei remiamės pateiktu tekstu, 0 kraujo grupė minima kaip galimai susijusi su mažesniu polinkiu į alkoholizmą, o A grupė – su didesnėmis ilgalaikėmis sveikatos rizikomis. Tačiau tai nekeičia esminės išvados: kraujo grupė neapsaugo nuo alkoholio žalos.
Alkoholis veikia visus. Vieniems pasekmės pasireiškia greičiau, kitiems lėčiau, tačiau nė viena kraujo grupė nepanaikina priklausomybės, kepenų pažeidimų ar širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovos rizikos. Todėl pasitikėti kraujo grupe kaip „apsauga“ būtų viena pavojingiausių klaidų.
