Automobilis dažnai perkamas tikintis, kad bent pirmieji 100 000 kilometrų praeis be didelių dramų. Tačiau ilgų distancijų bandymai parodė nemalonią tiesą: kai kurie populiarūs modeliai rimtas problemas pradėjo rodyti dar tada, kai vairuotojas tikėjosi ramios eksploatacijos. Tarp prasčiausiai pasirodžiusių atsidūrė ir „Ford“, ir BMW, ir „Audi“, ir net „Volkswagen Golf“.
Tokie rezultatai svarbūs ne tik naujų automobilių pirkėjams. Jie ypač aktualūs renkantis naudotą automobilį, kai rida jau artėja prie pavojingos ribos, o ankstesni gedimai gali būti paslėpti po blizgiu kėbulu ir tvarkinga salono nuotrauka skelbime.
100 000 km bandymas parodo tai, ko nematyti bandomajame važiavime
Vokietijoje atliekamas ilgalaikis „Dauertest“ bandymas laikomas vienu rimčiausių automobilio patikimumo patikrinimų. Jo esmė paprasta: automobilis per gana trumpą laiką turi įveikti 100 000 kilometrų – tiek, kiek įprastas vairuotojas dažnai nuvažiuoja per kelerius metus.
Per tokį laiką automobilis važiuoja ne tik idealiais keliais. Jis patiria kamščius, duobes, kalnų nusileidimus, intensyvų naudojimą ir kasdienes apkrovas. Kitaip tariant, tai nėra reklaminis pasivažinėjimas nauju modeliu, o artimesnis realiam gyvenimui bandymas, kuris greitai parodo silpnąsias vietas.
Svarbiausia, kad visi gedimai registruojami. Jei pradeda tekėti skysčiai, genda pavarų dėžė, atsiranda problemų su varikliu ar rūdimis, tai patenka į bendrą vertinimą. Būtent todėl tokie testai dažnai būna negailestingi net tiems automobiliams, kurie rinkoje turi gerą vardą.
Nemaloniausia pirkėjams tai, kad prastai pasirodė ne vien reti ar mažai žinomi modeliai. Sąraše atsidūrė automobiliai, kuriuos daug kas rinkosi kaip saugų, racionalų ir patikimą variantą. Prekės ženklo reputacija čia ne visada sutapo su realia ištverme.
Didžiausi nusivylimai: nuo „Fiesta“ iki „Audi Q3“
Vienu skaudžiausių pavyzdžių tapo „Ford Fiesta 1.0 EcoBoost“. Tai modelis, kuris daug metų buvo laikomas miesto automobilių klasikos dalimi, tačiau bandyme pasirodė itin prastai. Minimos vairavimo sistemos problemos, skysčių nuotėkiai ir variklio gedimas. Tokie defektai ypač nemalonūs todėl, kad „Fiesta“ dažnai perkama kaip ekonomiškas, paprastas ir kasdieniam naudojimui skirtas automobilis.
Prastai įvertintas ir „Subaru XV 2.0D“. Šis modelis daugeliui asocijuojasi su tvirtumu, praktiškumu ir geresniu pravažumu, tačiau bandyme išryškėjo rūdijantys komponentai, plastiko elementų problemos ir rimti pavaros trūkumai. Tokie gedimai smarkiai kerta per įvaizdį, nes iš „Subaru“ vairuotojai paprastai tikisi ištvermės.
Tarp nusivylimų pateko ir „Audi Q3 2.0 TDI quattro“. Premium klasės ženklas savaime sukuria lūkesčius, kad automobilis bus tvirtas ir patikimas, tačiau bandyme problemos prasidėjo anksti. Ties maždaug 28 000 km rida sugedo lambda zondas, o vėliau teko keisti visą pavarų dėžę. Tokie remontai premium automobilyje reiškia ne tik nepatogumus, bet ir labai dideles išlaidas.
Dar vienas skaudus atvejis – BMW 218i Active Tourer. Bandymo metu minimi pažeisti guoliai, variklio gedimas, didelis susidėvėjimas ir būtinybė keisti visą pavaros bloką. Tai būtent tokia situacija, kurios naudoto automobilio pirkėjas bijo labiausiai: iš išorės automobilis gali atrodyti tvarkingas, tačiau brangiausios problemos slepiasi mechanikoje.
Į sąrašą pateko ir „Citroën C4 Cactus PureTech 110“. Čia išryškėjo ankstyvos kėbulo rūdys, uždegimo problemos ir pavarų dėžės gedimas, pasirodęs jau ties maždaug 30 000 km rida. Tokia rida daugeliui vairuotojų dar atrodo beveik naujo automobilio etapas, todėl tokie gedimai kelia ypač daug klausimų.
Net „Golf“ neišvengė gėdos: naudoto automobilio pirkėjams tai svarbus signalas
Vienas labiausiai nustebinusių vardų sąraše – „Volkswagen Golf 1.4 TSI“. Šis modelis ilgą laiką laikytas kone saugiu pasirinkimu tiems, kurie nori praktiško, patikimo ir lengvai parduodamo automobilio. Tačiau bandyme jis nepateisino reputacijos.
Problemos prasidėjo nuvažiavus apie 37 000 km, o pavarų dėžė galiausiai sugedo ties 150 000 km. Nors tai jau daugiau nei 100 000 km, pats faktas, kad vienas populiariausių Europos automobilių pateko į prastai pasirodžiusių modelių sąrašą, yra aiškus priminimas: net labai pažįstamas vardas negarantuoja ramios eksploatacijos.
Į gėdos sąrašą taip pat pateko „Chevrolet Orlando“, BMW i3, „Ford Grand C-Max“ ir „Suzuki Vitara S“. Tai rodo, kad problema neapsiriboja viena klase ar vienu gamintoju. Prasti rezultatai gali pasirodyti ir tarp šeimos automobilių, ir tarp miesto modelių, ir tarp brangesnių markių.
Pagrindinė pamoka pirkėjui paprasta: renkantis naudotą automobilį neužtenka žiūrėti tik į markę, ridą ir kainą. Reikia tikrinti konkretaus modelio silpnąsias vietas, serviso istoriją, pavarų dėžės būklę, variklio darbą, rūdžių židinius ir tai, ar ankstesni savininkai laiku atliko priežiūrą.
Ilgų distancijų bandymai parodo, kad kai kurie automobiliai gražiai atrodo tik iki tol, kol neprasideda realus kasdienis naudojimas. O pirkėjui tai reiškia vieną dalyką: pigesnis ar populiarus modelis nebūtinai bus pigesnis ilgainiui. Kartais tikrasis automobilio patikimumas paaiškėja ne salone ir ne skelbime, o tada, kai rida priartėja prie pirmos rimtos remonto sąskaitos.
