Grįžus namo nusiauti batus atrodo savaime suprantama. Daug kas po butą ar namą vaikšto basomis ir net nesusimąsto, kad šis įprotis nėra vienareikšmiškai geras. Basos pėdos gali stiprinti raumenis ir leisti odai „kvėpuoti“, tačiau ilgas vaikščiojimas ant kietų grindų kai kuriems žmonėms gali baigtis skausmu, uždegimu ar traumomis.
Basos pėdos gali stiprinti, bet tik tada, kai nėra per didelio krūvio
Vaikščiojimas basomis turi aiškų privalumą – pėda dirba natūraliau. Be batų aktyviau įsijungia smulkieji pėdos raumenys, kurie kasdien avint avalynę su atrama gali tinginiauti. Laikui bėgant šie raumenys silpnėja, o nuo jų priklauso ne tik pėdos stabilumas, bet ir bendra laikysena, judėjimas, pusiausvyra.
Todėl trumpas vaikščiojimas basomis namuose gali būti naudingas. Pėdos gauna daugiau jutiminių signalų iš paviršiaus, žmogus geriau jaučia grindis, o skirtingos tekstūros gali net raminti. Kai kuriems tai veikia kaip paprastas būdas atsipalaiduoti po dienos su batais.
Dar vienas privalumas – oda. Kai pėdos visą dieną būna batuose, ypač jei jie ankšti ar nekvėpuojantys, kaupiasi drėgmė. Basomis pėdoms lengviau išdžiūti, sumažėja uždaros, šiltos ir drėgnos aplinkos, kuri palanki grybeliui, rizika.
Tačiau čia ir prasideda svarbiausias „bet“. Nauda atsiranda tada, kai vaikščiojimas basomis yra saikingas, o ne kai visą dieną stovite ant plytelių ar kieto parketo.
Kietos grindys gali pėdoms tapti ne poilsiu, o apkrova
Didžiausia klaida – manyti, kad jei vaikščioti basomis natūralu, vadinasi, tai visada sveika. Žmogaus pėda iš tiesų pritaikyta judėti be batų, bet ne visą dieną ant kieto, lygaus, neatlaidaus paviršiaus.
Namų grindys dažnai yra visai kitokios nei žemė, žolė ar smėlis. Plytelės, laminatas, parketas ar betonas beveik nesugeria smūgio. Todėl kiekvienas žingsnis ir ilgesnis stovėjimas tenka pėdoms, kulnams, keliams ir sąnariams.
Tai ypač svarbu tiems, kurie daug laiko praleidžia namuose: dirba nuotoliu, gamina maistą, tvarkosi, ilgai stovi virtuvėje. Tokiu atveju basos pėdos ne ilsisi, o nuolat gauna apkrovą be jokio amortizavimo.
Ilgainiui tai gali prisidėti prie pėdų nuovargio, kulnų skausmo ar plantarinio fascito – skausmingos būklės, kai sudirgsta ar uždegama pėdos apačioje esanti fascija. Žmogus tuomet dažnai jaučia skausmą kulno srityje, ypač ryte ar po ilgesnio stovėjimo.
Jeigu po dienos namuose basomis skauda kulnus, pėdų skliautą ar blauzdas, tai nėra „normalus nuovargis“ – tai ženklas, kad pėdoms trūksta atramos.
Kam basomis vaikščioti reikėtų ypač atsargiai
Ne visiems žmonėms vaikščiojimas basomis namuose tinka vienodai. Didžiausia rizika kyla sergantiems diabetu, turintiems sutrikusią kraujotaką, sumažėjusį pėdų jautrumą ar lėtinių žaizdų riziką.
Tokiais atvejais net mažas įbrėžimas, įsidūrimas ar nepastebėta pūslė gali tapti rimta problema. Žmogus gali ne iškart pajusti traumą, o prastesnė kraujotaka apsunkina gijimą. Todėl diabetu sergantiems ar kraujotakos sutrikimų turintiems žmonėms saugiau namuose avėti lengvą, patogią avalynę su apsaugotu padu.
Atsargumo reikia ir tiems, kurie turi egzemos, kontaktinio dermatito ar jautrią odą. Ant grindų gali likti dulkių, gyvūnų plaukų, valymo priemonių likučių, kurie dirgina odą. Drėgnose vietose, pavyzdžiui, vonioje ar prie įėjimo, didėja ir grybelio ar paslydimo rizika.
Paprastas, bet dažnai pamirštamas pavojus – buitinės traumos. Ant grindų likusi LEGO kaladėlė, stiklo šukė, aštrus trupinys, kampas ar slidi plytelė basai pėdai gali būti kur kas rimtesni nei atrodo.
Geriausias sprendimas – ne kraštutinumas, o protingas vidurys
Vaikščiojimo basomis nereikia nei demonizuoti, nei laikyti sveikatos receptu visiems. Geriausia taisyklė – stebėti savo pėdas ir aplinką.
Jei norite pradėti vaikščioti basomis dažniau, darykite tai palaipsniui: po 20–30 minučių per dieną, o ne iškart visą dieną. Jei grindys namuose kietos, ilgam stovėjimui – pavyzdžiui, gaminant maistą ar tvarkantis – geriau rinktis patogias namų šlepetes arba avalynę su minkštu, atramą suteikiančiu padu.
Kojinės gali būti tarpinis variantas. Jos nesuteikia tokios atramos kaip avalynė, bet bent šiek tiek apsaugo nuo trinties, šalčio, dulkių ar smulkių dirgiklių. Tik svarbu, kad jos nebūtų slidžios, ypač ant plytelių ar laminato.
Pėdų higiena taip pat svarbi: reguliariai plaukite ir gerai nusausinkite pėdas, ypač tarpupirščius, drėkinkite sausą odą, palaikykite švarias grindis ir venkite vaikščioti basomis ten, kur drėgna ar nešvaru.
Basomis vaikščioti namuose galima, bet ne aklai ir ne visiems vienodai. Trumpas vaikščiojimas gali būti naudingas pėdų raumenims ir odai, tačiau ilgas stovėjimas ant kietų grindų gali pridaryti bėdų. Tad svarbiausia ne klausimas, ar būti basomis, o kada, kiek laiko ir kokiomis sąlygomis tai darote.
