Lėtai nubėgantis vanduo kriauklėje ar duše dažnai atrodo kaip problema, kuriai jau reikia meistro arba stiprios chemijos. Tačiau daugeliu atvejų kaltas ne vamzdynas, o plaukai, muilo likučiai, riebalai ir nešvarumai, susikaupę visai arti nutekėjimo angos. Todėl pirmiausia verta ne pilti agresyvius valiklius, o išvalyti tas vietas, kuriose kamštis susidaro dažniausiai.
Pirmiausia patikrinkite ne vamzdžius, o patį nutekėjimą
Kai vanduo ima stovėti kriauklėje, vonioje ar dušo padėkle, pirmoji reakcija dažnai būna ieškoti kanalizacijos valiklio. Bet toks sprendimas nebūtinai geriausias. Cheminės priemonės gali būti brangios, aštrios, nemalonios naudoti, o kai kuriais atvejais jos tik laikinai pragraužia dalį nešvarumų, nepašalindamos tikrosios priežasties.
Dažniausias užsikimšimas prasideda ten, kur nešvarumai turi už ko užsikabinti: prie kamščio, grotelių, sifono pradžios arba vamzdžio linkyje. Vonioje ir duše tai dažniausiai būna plaukai, susimaišę su muilo likučiais. Virtuvėje – riebalai, maisto dalelės ir apnašos. Visa tai po truputį sukimba į tankų sluoksnį, kuris iš pradžių tik sulėtina vandens tekėjimą, o vėliau gali visiškai užkimšti nutekėjimą.
Todėl pirmas žingsnis turėtų būti mechaninis valymas. Tam tinka plona plastikinė kanalizacijos „gyvatė“ su dantukais. Ji įkišama į nutekėjimo angą, švelniai pasukama ar pajudinama ir lėtai ištraukiama. Ant jos dažnai lieka plaukų, muilo gumulėlių ir kitų nešvarumų, kurie ir trukdė vandeniui nubėgti.
Šio būdo privalumas tas, kad jis paprastas, pigus ir nereikalauja ardyti kriauklės. Dažnai užtenka vieno tokio valymo, kad vanduo vėl pradėtų tekėti normaliai. Ypač tai veiksminga vonios kambaryje, kur didžiausia problema paprastai būna plaukai.
Dar viena vieta, kurią verta patikrinti, yra išleidimo kamštis. Iššokantis kriauklės kamštis gali atrodyti švarus iš viršaus, tačiau jo apačioje dažnai laikosi ištisas nešvarumų sluoksnis. Jei konstrukcija leidžia, kamštį reikia išimti ir nuvalyti. Kai kuriuose modeliuose po kriaukle reikia atsukti jį laikančią veržlę, nuimti kamštį, pašalinti susikaupusius plaukus ir apnašas, o tada viską grąžinti į vietą.
Tai nėra sudėtingas darbas, bet būtent jis dažnai išsprendžia problemą be jokių papildomų priemonių.
Soda ir actas padeda tik tada, kai kamštis dar nėra virtęs kieta užtvara
Jeigu mechaninis valymas padėjo tik iš dalies arba vanduo vis dar bėga lėtai, galima išbandyti paprastą buitinį derinį – sodą ir actą. Į nutekėjimo angą suberiama maždaug pusė puodelio kepimo sodos, po to įpilama pusė puodelio acto. Mišinys pradeda putoti, o reakcija gali padėti atlaisvinti apnašas ir riebesnes nuosėdas.
Po kelių minučių kanalizaciją reikia praplauti karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Čia svarbi detalė: verdantis vanduo gali pakenkti PVC vamzdžiams arba kai kuriems paviršiams, todėl saugiau naudoti labai šiltą, bet neverdantį vandenį.
Šis būdas tinka tada, kai užsikimšimas dar nėra labai stiprus. Jis gali padėti išjudinti muilo, riebalų ir smulkių nešvarumų sluoksnį, tačiau nereikia tikėtis stebuklo, jei vamzdyje jau susiformavo tankus plaukų kamštis. Tokiu atveju reakcija gali tik suputoti viršuje, o pagrindinė problema liks vietoje.
Kitas paprastas įrankis – guminis atkimšėjas. Jį galima naudoti ne tik klozetui, bet ir kriauklei ar voniai. Kad slėgis veiktų geriau, perpildymo angą reikėtų uždengti audiniu. Tada į kriauklę įleisti šiek tiek vandens, uždėti guminį atkimšėją ant nutekėjimo angos ir kelis kartus tvirtai paspausti bei patraukti.
Šis judesys sukuria spaudimą, kuris gali išjudinti kamštį. Jei užsikimšimas nėra per toli, vanduo po kelių bandymų dažnai pradeda tekėti greičiau. Vis dėlto spausti reikėtų kontroliuotai, be per didelės jėgos, ypač jei vamzdžiai seni arba jungtys atrodo silpnos.
Jei vanduo vis tiek stovi, kaltas gali būti sifonas
Jeigu visi paprastesni būdai nepadėjo, verta patikrinti sifoną po kriaukle. Tai lenkta vamzdžio dalis, kurioje natūraliai kaupiasi vanduo ir sulaikomi kvapai iš kanalizacijos. Tačiau kartu čia nusėda riebalai, maisto likučiai, plaukai, muilo apnašos ir kiti nešvarumai.
Sifono valymas dažnai atrodo sudėtingiau, nei yra iš tikrųjų. Pirmiausia po kriaukle reikia pastatyti kibirą arba dubenį, nes atsukus vamzdį išbėgs vanduo. Tada atsargiai atsukamos jungiančios veržlės, nuimama sifono dalis ir išvalomos susikaupusios nuosėdos. Po to detalės grąžinamos atgal, gerai prisukamos ir patikrinama, ar niekur nelaša.
Būtent sifone dažnai slepiasi tas kamštis, kurio nepasiekia nei soda, nei plastikinė juostelė. Ypač virtuvėje, kur į nutekėjimą patenka riebalų ir smulkių maisto likučių, ši vieta gali užsikimšti greičiau, nei atrodo.
Jei po sifono valymo vanduo vis tiek nenubėga, problema gali būti giliau vamzdyne. Tokiu atveju jau verta kviesti specialistą, nes toliau bandant aklai pilti priemones ar stumti nešvarumus galima tik pabloginti situaciją.
Kaip neleisti problemai grįžti?
Kanalizacijos užsikimšimas dažniausiai neatsiranda per vieną dieną. Jis formuojasi po truputį, todėl ir prevencija turi būti paprasta, bet reguliari.
Vonioje verta naudoti nutekėjimo tinklelį, kuris sulaiko plaukus. Po maudynių jį lengviau išvalyti iš karto, nei vėliau traukti plaukų kamštį iš vamzdžio. Kriauklės kamštį taip pat reikėtų retkarčiais išimti ir nuplauti, nes ant jo kaupiasi dantų pastos, muilo ir nešvarumų sluoksnis.
Virtuvėje svarbu nepilti riebalų tiesiai į kriauklę. Atvėsę riebalai stingsta, limpa prie vamzdžių sienelių ir surenka maisto likučius. Taip susidaro lipnus sluoksnis, kuris ilgainiui siaurina nutekėjimo angą. Geriau riebalus surinkti į atskirą indą ir išmesti.
Kartais galima praplauti nutekėjimą karštu vandeniu, bet jis neturi būti verdantis. Tai ypač svarbu, jei vamzdžiai plastikiniai. Per didelė temperatūra gali pakenkti ne tik vamzdžiams, bet ir kai kurioms jungtims ar keramikos paviršiams.
Didžiausia klaida – laukti, kol vanduo visai nustos bėgti. Jei pastebite, kad jis nuteka lėčiau nei įprastai, geriausia iš karto išvalyti kamštį, groteles ar naudoti plastikinę „gyvatę“. Kuo anksčiau pašalinamos apnašos, tuo mažesnė tikimybė, kad prireiks meistro ar agresyvios chemijos.
Kanalizacijos atkimšimas namuose dažnai nėra sudėtingas darbas. Svarbu pradėti nuo paprasčiausių vietų: nutekėjimo angos, kamščio, plaukų ir sifono. Daugeliu atvejų problema slypi ne kažkur giliai sienoje, o ten, kur kasdien nubėga vanduo ir po truputį kaupiasi tai, ko į kanalizaciją neturėjo patekti.
