Pesticidai maiste dažniausiai nesukelia staigaus apsinuodijimo, todėl jų rizika lengvai nuvertinama. Problema slypi kitur: mažos dozės gali kartotis kasdien, o didžiausią pavojų patiria žmonės, kurie su šiomis medžiagomis dirba tiesiogiai. Pesticidai gali veikti nervų, hormoninę, imuninę sistemą, o dalies jų ilgalaikis poveikis siejamas su lėtinėmis ligomis.
Vis dėlto čia svarbu nepulti į kraštutinumus. Europos Sąjungoje pesticidų likučiai maiste kontroliuojami, o EFSA naujausioje metinėje apžvalgoje nurodė, kad vartotojų rizika dėl pesticidų likučių maiste ES išlieka maža. Tačiau „maža rizika“ nereiškia, kad tema nesvarbi – ypač vaikams, nėščiosioms, jautresniems žmonėms ir tiems, kurie pesticidus naudoja darbe.
Kodėl pesticidai gali būti pavojingi sveikatai
Pesticidai sukurti tam, kad veiktų gyvus organizmus – naikintų kenkėjus, grybus, piktžoles ar kitus žemės ūkiui nepageidaujamus veiksnius. Dėl to jie gali būti toksiški ir žmogui, jei poveikis yra didelis, ilgalaikis arba medžiagos naudojamos netinkamai.
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad pesticidai gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai, įskaitant poveikį reprodukcijai, imuninei ir nervų sistemai, taip pat kai kurie jų siejami su vėžio rizika. Prieš leidžiant pesticidus naudoti, jų poveikis turi būti vertinamas ekspertų, tačiau pavojus priklauso nuo konkrečios medžiagos, dozės ir poveikio trukmės.
Ūmus poveikis dažniausiai pasireiškia tada, kai žmogus tiesiogiai susiduria su didesniu kiekiu: purškia be apsaugos, įkvepia, gauna ant odos ar netyčia praryja. Tada gali atsirasti pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, silpnumas, odos ar akių dirginimas, svaigimas.
Lėtinis poveikis klastingesnis, nes jis gali nesijausti iš karto. Mokslinėse apžvalgose ilgalaikis pesticidų poveikis siejamas su didesne kai kurių lėtinių ligų, įskaitant vėžinius susirgimus, neurologinius sutrikimus ir endokrininės sistemos pažeidimus, rizika. Ypač didesnė rizika minima žmonėms, kurie su pesticidais dirba ilgai ir intensyviai.
Didžiausia rizika – ne pirkėjui prie vaisių lentynos, o žmogui, kuris purškia lauką
Kalbant apie pesticidus, dažnai visas dėmesys nukrypsta į obuolius, braškes ar salotas. Tačiau didžiausią poveikį paprastai patiria ne vartotojai, o žemės ūkio darbuotojai, sodininkai, šiltnamių darbuotojai ir žmonės, kurie pesticidus maišo, purškia ar naudoja be tinkamos apsaugos.
Čia svarbu ne tik pati medžiaga, bet ir jos koncentracija. Lauke ar šiltnamyje naudojamas preparatas yra visai kita situacija nei labai nedideli likučiai ant maisto produkto. Todėl dirbant su pesticidais būtinos pirštinės, respiratoriai, apsauginiai drabužiai, taisyklingas skiedimas, saugojimas ir naudojimas tik pagal instrukciją.
Europos aplinkos agentūra pabrėžia, kad pesticidų naudojimas yra ne tik sveikatos, bet ir aplinkos klausimas: jie gali teršti vandenį, dirvožemį, orą, prisidėti prie biologinės įvairovės nykimo ir kenkėjų atsparumo didėjimo.
Ką reiškia pesticidų likučiai maiste
Pesticidų likučiai – tai pėdsakai, kurie gali likti ant ar produktuose po jų naudojimo žemės ūkyje. ES tokiems likučiams nustatomi didžiausi leidžiami kiekiai. Europos Komisija aiškina, kad didžiausias leidžiamas likučių kiekis yra aukščiausias pesticido likučių lygis, teisiškai leidžiamas maiste ar pašaruose, kai pesticidai naudojami tinkamai, o likučiai turi būti saugūs vartotojams ir kuo mažesni.
Tai reiškia, kad vien faktas, jog ant produkto aptikta pesticido likučių, dar nereiškia, kad produktas pavojingas. Svarbiausia – kokia medžiaga, koks kiekis ir ar jis neviršija leistinos ribos.
Tačiau vartotojui vis tiek verta mažinti nereikalingą poveikį. Ne todėl, kad kiekvienas vaisius pavojingas, o todėl, kad protinga sumažinti tai, ką galima sumažinti paprastais veiksmais.
Kaip namuose sumažinti pesticidų likučius
Pats paprasčiausias ir veiksmingiausias žingsnis – kruopščiai plauti vaisius ir daržoves tekančiu šaltu vandeniu. Plauti verta net tuos produktus, kurie atrodo švarūs, ir net ekologiškus, nes ant jų gali būti ne tik pesticidų pėdsakų, bet ir žemių, bakterijų ar kitų nešvarumų.
Vaisius ir daržoves reikėtų lengvai patrinti rankomis arba švariu šepetėliu, jei paviršius kietas. Tai tinka obuoliams, agurkams, morkoms, bulvėms, citrusams. Salotas, uogas ir minkštesnius produktus reikia plauti švelniau, kad jie nesusitrintų.
Muilo, indų ploviklio ar kitų buitinės chemijos priemonių naudoti nereikėtų. Jie nėra skirti maistui, o jų likučiai gali patekti į organizmą. Specialūs vaisių plovikliai taip pat nėra būtini – dažniausiai svarbiausia yra švarus vanduo ir mechaninis paviršiaus nuplovimas.
Kai kurie tyrimai rodo, kad mirkymas sodos tirpale gali padėti pašalinti dalį pesticidų nuo vaisių paviršiaus. Tačiau tai nėra universalus sprendimas visoms medžiagoms ir visiems produktams. Jei naudojate sodą, po mirkymo produktus vis tiek būtina labai gerai nuskalauti švariu vandeniu.
Ar ekologiniai produktai visada saugesni
Ekologiški produktai gali padėti sumažinti sintetinių pesticidų poveikį, tačiau jie nėra sterilūs ar „be jokios rizikos“. Juos taip pat reikia plauti. Be to, ekologinėje gamyboje gali būti leidžiamos tam tikros medžiagos, o produktai vis tiek gali būti užteršti aplinkos ar transportavimo metu.
Vis dėlto tiems produktams, kuriuos valgome su odele ir dažnai – pavyzdžiui, uogoms, obuoliams, salotoms, agurkams – ekologiškas pasirinkimas gali būti vienas iš būdų sumažinti pesticidų likučių poveikį. Kitas praktiškas kelias – pirkti iš patikimų vietinių augintojų, kurie aiškiai paaiškina, kaip augina produkciją.
Dar geriau, jei dalį daržovių ar prieskoninių žolelių galite užsiauginti patys. Tada bent jau žinote, kuo jos buvo purkštos arba nepurkštos.
Nereikia bijoti daržovių – reikia jas rinktis ir ruošti protingai
Blogiausia išvada būtų pradėti vengti vaisių ir daržovių apskritai. Jų nauda sveikatai yra labai svarbi, o pesticidų baimė neturėtų pastūmėti į prastesnę mitybą. Daug protingesnis kelias – išlaikyti daržovių ir vaisių įvairovę, bet mažinti nereikalingą cheminių likučių poveikį.
Praktiška taisyklė paprasta: plaukite viską, ką valgote; nevalgykite neplautų vaisių tiesiai iš parduotuvės; kietus produktus patrinkite; pažeistas vietas išpjaukite; kai įmanoma, rinkitės vietinę ar ekologišką produkciją; o dirbdami su pesticidais – saugokitės taip, lyg dirbtumėte su rimta chemine medžiaga, nes taip ir yra.
Pesticidų rizika nėra vienos braškės istorija. Tai klausimas apie ilgalaikį poveikį, atsakingą žemdirbystę, kontrolę ir kasdienius įpročius virtuvėje. Didžiausia apsauga prasideda ne nuo panikos, o nuo paprasto vandens, švarių rankų ir kritiško požiūrio į tai, ką dedame į lėkštę.
