Kepenims palanki arbata nėra stebuklingas valiklis. Ji nepakeičia gydymo, nesunaikina riebalų kepenyse ir „neišplauna toksinų“ taip, kaip žada reklamos. Tačiau kai kurios arbatos dėl antioksidantų ir priešuždegiminių junginių gali būti naudinga kasdienės mitybos dalis. Svarbiausia – rinktis paprastus gėrimus, o ne agresyvius „detoksikacinius“ mišinius, kurie patys gali pakenkti kepenims.
Kepenys yra vienas svarbiausių organizmo filtrų, bet jos nėra kempinė, kurią reikia „išgręžti“ specialia arbata. Jos kasdien dirba pačios: skaido medžiagas, dalyvauja riebalų apykaitoje, kaupia ir perdirba maistines medžiagas. Todėl tikrasis rūpinimasis kepenimis prasideda ne nuo madingo mišinio, o nuo paprastų dalykų: mažiau alkoholio, subalansuotos mitybos, kūno svorio kontrolės, pakankamo judėjimo ir atsargumo su papildais.
Žalioji arbata: naudinga kaip gėrimas, bet ne kaip koncentruotas ekstraktas
Žalioji arbata dažnai minima pirmoji, ir ne be priežasties. Joje yra katechinų – augalinių antioksidantų, kurie siejami su apsauga nuo oksidacinio streso. Kai kuriuose tyrimuose žaliosios arbatos vartojimas siejamas su palankesniais kepenų fermentų rodikliais žmonėms, turintiems nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą.
Tačiau čia būtina labai aiški riba. Įprastai užplikyta žalioji arbata ir koncentruoti žaliosios arbatos ekstraktai kapsulėse ar milteliuose nėra tas pats. Mokslinėse apžvalgose nurodoma, kad būtent didelės koncentracijos žaliosios arbatos ekstraktai, ypač vartojami didelėmis dozėmis, buvo siejami su kepenų pažeidimo atvejais. Įprastas žaliosios arbatos gėrimas laikomas kur kas saugesniu nei koncentruoti ekstraktai.
Todėl praktiškas patarimas paprastas: keli puodeliai žaliosios arbatos gali būti sveikos rutinos dalis, bet kapsulės „greitam lieknėjimui“ ar „detoksui“ – jau visai kita istorija.
Margainio arbata: tradicinis pasirinkimas, kurio poveikio nereikėtų pervertinti
Margainis kepenims minimas jau šimtmečius. Pagrindinė jo veiklioji medžiaga yra silimarinas, dažniausiai gaunamas iš sėklų. Jis siejamas su antioksidaciniu ir priešuždegiminiu poveikiu, todėl margainis dažnai reklamuojamas kaip „kepenų augalas“.
Vis dėlto įrodymų vaizdas nėra toks paprastas. JAV Nacionalinis papildomos ir integruotos sveikatos centras nurodo, kad tyrimuose su hepatitu C ir nealkoholiniu steatohepatitu silimarino papildai reikšmingos naudos neparodė. Tai nereiškia, kad margainis „niekam tikęs“, bet reiškia, kad jo nereikėtų laikyti gydymu.
Margainio arbata gali būti švelnus kasdienis gėrimas, tačiau jei kepenų fermentai padidėję, nustatyta suriebėjusių kepenų liga ar vartojami vaistai, geriau neeksperimentuoti savarankiškai. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad margainis gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, todėl sergant lėtinėmis ligomis verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Imbiero arbata: mažas uždegimo priešas, bet ne kepenų gydytojas
Imbieras vertinamas dėl priešuždegiminių savybių. Jis gali padėti virškinimui, kai kuriems žmonėms mažina pykinimą, o tyrimuose nagrinėjamas ir jo ryšys su atsparumu insulinui bei kepenų fermentų rodikliais.
Kepenims tai svarbu todėl, kad suriebėjusių kepenų liga dažnai susijusi su metaboline sveikata – svoriu, cukraus kiekiu kraujyje, atsparumu insulinui, cholesteroliu. Jei imbiero arbata pakeičia saldintą gėrimą arba tampa dalimi tvarkingesnės mitybos, nauda gali būti visai praktiška.
Tačiau imbiero nereikėtų vartoti kaip stipraus gydomojo preparato dideliais kiekiais. Jis gali netikti kai kuriuos vaistus vartojantiems žmonėms, ypač jei yra kraujavimo rizika ar vartojami kraują skystinantys vaistai. Todėl arbata – taip, bet „kuo daugiau, tuo geriau“ čia neveikia.
Juodoji arbata ir hibiskas: naudinga ne tik kepenims, bet ir medžiagų apykaitai
Juodojoje arbatoje yra polifenolių, kurie siejami su medžiagų apykaita ir antioksidaciniu poveikiu. Kai kuriuose stebėjimo tyrimuose didesnis arbatos vartojimas siejamas su mažesne suriebėjusių kepenų ligos rizika, tačiau tokie duomenys nereiškia, kad vien arbata šią ligą išgydys.
Hibisko arbata įdomi dėl antocianinų. Ji dažniau minima kraujospūdžio ir cukraus kiekio kraujyje kontekste, o tai netiesiogiai svarbu ir kepenims, nes kepenų ligos dažnai susijusios su 2 tipo diabetu, padidėjusiu cholesteroliu ir antsvoriu.
Tačiau hibiskas taip pat nėra visiems neutralus gėrimas. Jis gali veikti kraujospūdį, o kai kuriais atvejais sąveikauti su vaistais. Net neseniai publikuotose sveikatos apžvalgose pabrėžiama, kad kai kurios arbatos gali keisti vaistų poveikį, todėl vartojant vaistus verta pasitikrinti galimas sąveikas.
Ženšenio arbata: daug žadanti, bet reikalaujanti atsargumo
Ženšenis turi ginsenozidų – biologiškai aktyvių junginių, kurie tiriami dėl antioksidacinio ir priešuždegiminio poveikio. Kai kuriuose tyrimuose nagrinėjama, ar jie gali padėti mažinti riebalų kaupimąsi kepenų ląstelėse ar lėtinti fibrozės procesus.
Tačiau ženšenis yra vienas tų augalų, su kuriuo atsargumas būtinas. Jis gali sąveikauti su vaistais, veikti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, kai kuriems žmonėms sukelti nemigą ar širdies plakimą. Todėl ženšenio arbata nėra geriausias kasdienis pasirinkimas visiems iš eilės.
Jei žmogus vartoja vaistus nuo diabeto, kraujospūdžio, kraujo krešėjimo ar turi lėtinių ligų, ženšenį reikėtų aptarti su specialistu.
Pavojingiausia dalis – ne paprasta arbata, o „kepenų detoksas“
Didžiausias paradoksas tas, kad žmonės dažnai kenkia kepenims būtent tada, kai bando jas „valyti“. Įvairūs detoksikaciniai mišiniai, lieknėjimo arbatos, stiprūs žolelių koncentratai ar kelių dešimčių augalų mišiniai gali būti rizikingi, ypač vartojami kasdien ir ilgai.
Mokslinėje literatūroje aprašyti atvejai, kai nereceptinės „kepenų detoksikacijos“ arbatos sukėlė ūmų kepenų pažeidimą. Taip pat plačiau pripažįstama, kad žoliniai ir maisto papildai gali būti viena iš vaistų ar papildų sukeltų kepenų pažeidimo priežasčių.
Todėl etiketėje esantys žodžiai „natūralu“, „žolelės“, „detoksas“ ar „kepenų valymas“ neturėtų automatiškai nuraminti. Kepenys skaido ne tik alkoholį ar vaistus, bet ir augalinius junginius. Jei jų daug, jie koncentruoti arba vartojami su vaistais, rizika didėja.
Kaip gerti arbatą, kad ji padėtų, o ne apsunkintų
Saugiausias pasirinkimas – paprastos, aiškios sudėties arbatos, be ekstremalių pažadų. Žalioji, juodoji, imbiero, hibisko ar margainio arbata gali būti naudinga kaip dalis kasdienės rutinos, jei vartojama saikingai.
Verta laikytis kelių principų:
- nesaldinti arbatos dideliu cukraus kiekiu;
- nevartoti koncentruotų ekstraktų be specialisto patarimo;
- nemaišyti daug skirtingų „kepenų valymo“ produktų;
- atsargiai vartoti žoleles, jei geriate vaistus;
- nedelsti kreiptis į gydytoją, jei padidėję kepenų fermentai ar yra kepenų ligos simptomų.
Kepenims labiausiai padeda ne viena konkreti arbata, o bendras fonas: mažiau alkoholio, mažiau perteklinio cukraus, normalus kūno svoris, judėjimas, tvarkinga mityba ir atsargus požiūris į papildus.
Arbata gali būti geras kasdienis įprotis. Bet ji turi likti arbata, o ne pažadas išgydyti tai, kam reikia tyrimų, diagnozės ir gydytojo priežiūros.
