Į klausimą „kaip laikaisi?“ dauguma atsakome taip, lyg norėtume kuo greičiau uždaryti pokalbį: „normaliai“, „gerai“, „nieko“, „kaip visada“. Tai mandagu, bet tuščia. Psichologine prasme tokie atsakymai nekuria nei ryšio, nei energijos, nei pasitikėjimo savimi. Kartais verta atsakyti gyviau – ne meluojant, o sąmoningai pasirenkant toną, kuriuo norite gyventi.
Čia nėra jokios magijos, kad pasakysi „puikiai“ ir pinigai patys ateis į sąskaitą. Tačiau kalba tikrai veikia savijautą ir santykius. Žmogus, kuris nuolat kalba apie save kaip apie pavargusį, nuskriaustą ir užspaustą, pamažu taip ir pradeda jaustis. O žmogus, kuris net sunkioje dienoje randa tvirtesnį sakinį, dažniau palieka stipresnį įspūdį ir sau, ir kitiems.
Kodėl „normaliai“ dažnai yra praleista galimybė
Žodis „normaliai“ atrodo saugus. Jis nieko neįpareigoja, neatskleidžia, neprovokuoja. Bet kartu jis nieko ir neduoda. Pašnekovas išgirsta signalą: pokalbio tęsti neverta.
Kartais tai patogu. Ne kiekvienam žmogui norime atsiverti. Tačiau jei visada atsakome vienodai blankiai, patys priprantame prie minties, kad mūsų gyvenime nėra nieko įdomaus, gero ar verto paminėti.
Atsakymas į „kaip laikaisi?“ yra mažas savęs pristatymas. Jis gali parodyti nuovargį, ironiją, kartėlį, gyvybę, dėkingumą arba ramų pasitikėjimą. Ir nors tai tik keli žodžiai, jie nustato pokalbio kryptį.
Geresnis atsakymas nereiškia apsimesti laimingu. Jis reiškia pasirinkti ne automatinį skundą, o sąmoningą poziciją.
5 atsakymai, kurie skamba stipriau nei „gerai“
„Laikausi gerai, šiandien turiu jėgų“
Tai tinka dienoms, kai nenorite vaidinti euforijos, bet ir nenorite pradėti pokalbio nuo skundo. Ši frazė turi tvirtumo. Ji sako: gal ne viskas tobula, bet aš esu pajėgus.
Toks atsakymas geras darbe, susitikus pažįstamą ar kalbant su žmogumi, kuriam nereikia visos jūsų gyvenimo istorijos. Jis trumpas, bet ne tuščias.
„Šiandien geriau nei vakar“
Tai vienas sąžiningiausių atsakymų toms dienoms, kai viskas nėra puiku. Jame nėra dirbtinio pozityvumo, bet yra judėjimas į priekį.
Jūs neprivalote sakyti, kad gyvenimas nuostabus, jei taip nesijaučiate. Tačiau galite pasakyti, kad šiandien jau šiek tiek lengviau. Tokia frazė padeda ir pačiam pamatyti, kad būsena nėra sustingusi.
„Turiu reikalų, bet tvarkausi“
Šis atsakymas labai žmogiškas. Jis pripažįsta, kad diena gali būti pilna, bet neperduoda pašnekovui viso jūsų nuovargio.
Vietoj „užsikasiau“, „nieko nespėju“, „viskas blogai“ sakote: taip, darbų yra, bet aš su jais judu. Skirtumas nedidelis, tačiau viduje jis keičia savijautą. Vienu atveju esate prispaustas, kitu – veikiantis.
„Ačiū, man viskas po truputį klostosi“
Ši frazė ypač gera, nes joje yra dėkingumas ir ramybė. Ji neskamba nei pasipūtusiai, nei liūdnai. Ji tarsi sako: gyvenimas nėra idealus, bet jame yra dalykų, kurie juda teisinga kryptimi.
Tokį atsakymą lengva naudoti kasdien. Jis šiltas, mandagus ir atveria pokalbį, jei pašnekovas nori tęsti.
„Šiandien renkuosi nesiskųsti“
Šis atsakymas turi humoro ir charakterio. Jis tinka, kai diena sunki, bet nenorite grimzti į dejones. Dažnai žmonės nusišypso, nes atpažįsta save.
Tai nėra problemų neigimas. Tai tik priminimas sau ir kitam žmogui, kad skundas nėra vienintelis būdas kalbėti apie gyvenimą.
Kodėl tokios frazės veikia ne tik pokalbį, bet ir savijautą
Kai kelis kartus per dieną atsakote ne automatiškai, o sąmoningai, smegenys gauna kitą kryptį. Vietoj „viskas sunku“ jos pradeda ieškoti, kas vis dėlto veikia. Gal diena įtempta, bet užduotis juda. Gal pavargote, bet susitvarkėte. Gal ne viskas gerai, bet geriau nei vakar.
Tai nėra saviapgaulė. Tai dėmesio treniruotė.
Žmogus, kuris nuolat kartoja „esu pavargęs“, dar labiau įsitvirtina pavargusio žmogaus vaidmenyje. Žmogus, kuris sako „buvo sunku, bet susitvarkiau“, mato save ne kaip aplinkybių auką, o kaip tą, kuris vis dar turi įtakos savo dienai.
Toks kalbėjimas keičia ir kūno signalus. Kai atsakote aiškiau, dažnai savaime ištiesinate pečius, kalbate tvirtesniu tonu, žiūrite žmogui į akis. Pašnekovas tai jaučia. O kai kiti ima reaguoti į jus kaip į stipresnį, ramesnį žmogų, tą vaizdą pradedate labiau jausti ir pats.
Kur čia ryšys su „turtingesniu“ gyvenimu
Svarbu pasakyti tiesiai: vien gražesnis atsakymas į klausimą „kaip laikaisi?“ nepadarys žmogaus turtingo. Tai būtų pigus pažadas.
Tačiau turtingesnis gyvenimas prasideda ne tik nuo pinigų. Jis prasideda nuo vidinės būsenos, ryšių ir gebėjimo matyti galimybes. Žmogus, kuris visada skundžiasi, dažnai uždaro pokalbį ne tik emociškai, bet ir socialiai. Su juo sunkiau dalintis idėjomis, siūlyti bendrus darbus, kviesti į naujas veiklas.
O žmogus, kuris kalba gyviau, šilčiau ir tvirčiau, palieka kitokį įspūdį. Su juo lengviau užmegzti pokalbį. Jis atrodo atviresnis, patikimesnis, labiau pasiruošęs veikti. Tai gali netiesiogiai kurti daugiau galimybių – darbe, santykiuose, pažintyse, net versle.
Pinigai dažnai ateina ne pas tuos, kurie garsiausiai kartoja afirmacijas, o pas tuos, kurie turi energijos, ryšių, aiškumo ir pasitikėjimo savimi. Kalba yra vienas iš būdų tą būseną stiprinti.
Kada nereikia vaidinti pozityvumo
Yra dienų, kai žmogui tikrai blogai. Liga, netektis, išsekimas, rimtos problemos, nerimas, depresija, finansinė duobė. Tokiais atvejais nereikia savęs versti šypsotis ir sakyti „viskas puiku“. Tai jau būtų ne stiprybė, o savęs nutildymas.
Jei kalbate su artimu žmogumi, galite atsakyti sąžiningai: „Šiandien sunku, bet ačiū, kad paklausei.“ Arba: „Nelengvas metas, bet bandau laikytis.“ Tokie atsakymai irgi stiprūs, nes juose nėra nei apsimetimo, nei skendimo skunde.
Geriausias atsakymas nėra visada linksmas. Geriausias atsakymas yra gyvas, tikras ir negriaunantis jūsų pačių.
Mažas eksperimentas savaitei
Pabandykite vieną savaitę neatsakyti automatiškai. Kai kas nors paklaus, kaip laikotės, pasirinkite vieną sakinį, kuris geriau atspindi jūsų būseną, bet jos nesumenkina.
- Ne „normaliai“, o „šiandien geriau nei vakar“.
Ne „kaip visada“, o „turiu reikalų, bet tvarkausi“.
Ne „pavargau nuo visko“, o „diena intensyvi, bet laikau kryptį“.
Po kelių dienų galite pastebėti, kad žmonės į jus reaguoja kitaip. Kai kurie nusišypsos. Kai kurie paklaus daugiau. Kai kurie patys pradės atsakyti nuoširdžiau.
O svarbiausia – jūs patys pradėsite girdėti save kitaip. Ir kartais būtent nuo tokio mažo sakinio prasideda ne didysis gyvenimo perversmas, o paprastas jausmas: aš dar turiu jėgos, krypties ir pasirinkimą, kaip kalbėti apie savo gyvenimą.
