Šį klausimą kartojame beveik automatiškai, bet jis retai suartina: ką sakyti vietoj „Kaip laikaisi?“

Susitinkame pažįstamą, parašome seniai matytam draugui ar paskambiname artimam žmogui ir beveik negalvodami ištariame tą patį: „Kaip laikaisi?“ Dažniausiai išgirstame tokį pat automatinį atsakymą – „gerai“, „normaliai“ arba „nieko naujo“. Pokalbis dar neprasidėjo, o jau atrodo, kad jam nėra kur judėti.

Pats klausimas nėra blogas. Problema ta, kad jis tapo toks įprastas, jog neretai skamba ne kaip nuoširdus domėjimasis, o kaip mandagumo formulė. Žmogus supranta, kad iš jo tikimasi trumpo atsakymo, todėl dažnai net nepradeda pasakoti, kas iš tiesų vyksta jo gyvenime.

Norint užmegzti gyvesnį pokalbį nereikia būti iškalbos meistru ar sugalvoti kažko nepaprasto. Kartais užtenka vienu žodžiu pakeisti klausimą, kad pašnekovas sustotų, susimąstytų ir atsakytų ne automatiškai, o nuoširdžiai.

Vietoj bendro klausimo paklauskite apie konkretų įvykį

Vienas paprasčiausių būdų pradėti pokalbį – paklausti: „Ar pastaruoju metu nutiko kas nors įdomaus?“ Toks klausimas žmogui palieka daug laisvės, tačiau kartu suteikia aiškią kryptį.

Pašnekovas gali papasakoti apie darbą, kelionę, šeimą, netikėtą susitikimą ar mažą kasdienį nutikimą. Jam nereikia vertinti viso savo gyvenimo ir nuspręsti, ar laikosi gerai, ar blogai. Užtenka prisiminti vieną konkretų momentą.

Dar geriau, kai klausimas siejamas su tuo, ką jau žinote. Galima paklausti: „Kaip baigėsi tas reikalas darbe?“, „Ar pavyko sutvarkyti automobilį?“ arba „Kaip praėjo kelionė, kurios taip laukei?“ Tokie klausimai parodo, kad ne tik klausotės žmogaus dabar, bet ir prisimenate, apie ką jis kalbėjo anksčiau.

Būtent tai dažnai sukuria artumo jausmą. Žmonėms svarbu matyti, kad jų pasakojimai nebuvo išklausyti vien iš mandagumo.

Kartais geriausias pokalbis prasideda nuo visai paprasto pastebėjimo

Kalbos apie orą dažnai laikomos nuobodžiomis, tačiau jos ne veltui išlieka vienu universaliausių būdų užmegzti pokalbį. Pasakymas „Šiandien pagaliau galima atsikvėpti nuo karščio“ arba „Toks lietus visiškai sujaukė mano planus“ nereikalauja iš žmogaus iš karto atskleisti asmeninių dalykų.

Tai ypač naudinga kalbantis su mažiau pažįstamu žmogumi, nauju kolega, kaimynu ar žmogumi, kurio nuotaikos dar nežinote. Neutralus pastebėjimas leidžia pašnekovui pačiam pasirinkti, kiek jis nori įsitraukti.

Pokalbis apie orą gali natūraliai nuvesti prie savaitgalio planų, atostogų, kelionių, sodo darbų ar kasdienės savijautos. Svarbu ne pati tema, o tai, kad ji tampa saugiu tiltu į įdomesnį pokalbį.

Panašiai gali veikti ir bet kuris bendras aplinkos pastebėjimas: neįprastai tuščia parduotuvė, ilga eilė, nauja vieta mieste, renginys ar ką tik pasibaigusi darbo diena. Gyvas pokalbis nebūtinai turi prasidėti nuo gilaus klausimo.

Kaip laikaisi?

„Kokia šiandien tavo nuotaika?“ gali atskleisti daugiau

Paklausus „Kaip laikaisi?“ žmogus dažnai atsako vertindamas bendrą savo būklę. Tačiau klausimas „Kokia šiandien tavo nuotaika?“ nukreipia dėmesį į dabartinį momentą.

Atsakymas gali būti visiškai paprastas: žmogus pavargęs, susierzinęs, ramus, nekantraujantis ar kuo nors apsidžiaugęs. Iš tokio atsakymo pokalbį tęsti daug lengviau. Galima paklausti, kas nuotaiką pagerino, kas išvargino ar ko žmogus laukia.

Vis dėlto svarbus ne vien tinkamas klausimas. Jeigu paklausę iš karto pažvelgsite į telefoną, pertrauksite žmogų ar skubėsite papasakoti apie save, net geriausia frazė nepadės. Pašnekovas greitai pajunta, ar jo atsakymas iš tiesų kam nors įdomus.

Todėl kartais verta palikti kelias tylos sekundes ir leisti žmogui pagalvoti. Ne kiekvienas iš karto pasiruošęs pasakyti, kas jį neramina ar džiugina. Trumpa pauzė gali paskatinti daug nuoširdesnį atsakymą nei skubėjimas užpildyti tylą.

Klausimas apie tai, kas džiugina ar neramina, pokalbį greitai pagilina

Su artimu žmogumi galima kalbėti tiesiau: „Kas tave šiuo metu labiausiai džiugina?“ arba „Ar yra kas nors, kas pastaruoju metu neduoda ramybės?“ Šie klausimai padeda išvengti paviršutiniško apsikeitimo mandagybėmis.

Žmogus pats gali pasirinkti, kuria kryptimi kalbėti. Galbūt jis norės pasidalyti gera žinia, o gal pagaliau papasakos apie problemą, kurios nenorėjo pradėti aptarinėti be aiškaus kvietimo.

Tačiau toks klausimas tinka ne kiekvienoje situacijoje. Vos sutiktam pažįstamajam jis gali pasirodyti per daug asmeniškas. Artimam draugui, šeimos nariui ar žmogui, kurio elgesys pastaruoju metu pasikeitė, jis gali būti būtent tai, ko reikia.

Švelnesnis variantas – paklausti: „Kas dabar labiausiai užima tavo mintis?“ Šis klausimas nėra tiesiogiai nei liūdnas, nei linksmas, todėl pašnekovas gali pats nuspręsti, ką atskleisti.

Paprastas klausimas apie dieną taip pat gali skambėti kitaip

„Kaip praėjo tavo diena?“ nėra labai originali frazė, tačiau ji daug konkretesnė už „Kaip laikaisi?“ Vis dėlto ir ją galima šiek tiek pakeisti.

Vietoj bendro klausimo galima sakyti: „Kas šiandien buvo geriausia?“, „Kas labiausiai išvargino?“ arba „Ar šiandien nutiko kas nors netikėto?“ Tokie klausimai padeda žmogui prisiminti konkretų momentą, o ne vienu žodžiu įvertinti visą dieną.

Jeigu kalbatės po ilgesnės pertraukos, galite paklausti, kas per pastarąją savaitę labiausiai įsiminė. Tai ypač tinka draugams ar giminaičiams, su kuriais bendraujate ne kasdien.

Galiausiai svarbiausia ne rasti tobulą frazę. Net paprasčiausias klausimas gali tapti gero pokalbio pradžia, jeigu po jo iš tiesų klausomasi. Žmonės prisimena ne tai, kaip išradingai pradėjote pokalbį, o tai, ar šalia jūsų galėjo kalbėti atvirai ir nejausti, kad jų atsakymo niekas nelaukia.