Virtuvės patarimų internete pilna, bet dalis jų gražiai atrodo tik vaizdo įraše. Stiklinė vandens mikrobangų krosnelėje ne visada išgelbės ryžius, o karštą keptuvę užpylus šaltu vandeniu galima ją sugadinti. Vis dėlto yra keli triukai, kurie tikrai palengvina kasdienybę – jei žinote, kada juos naudoti.
Man labiausiai patinka tokie patarimai, kurie nereikalauja nei brangių priemonių, nei pusės dienos pasiruošimo. Tiesiog pakeiti vieną įprotį – ir maistas ilgiau išlieka šviežias, indai mažiau genda, o gaminti tampa paprasčiau.
Ne visi populiarūs patarimai veikia taip, kaip žadama
Vienas dažnai kartojamas triukas – šildant ryžius, makaronus ar kitą maistą mikrobangų krosnelėje šalia pastatyti stiklinę vandens. Skamba logiškai: vanduo turėtų garuoti, o maistas neišdžiūti. Bet praktiškai stiklinė vandens dažnai tiesiog nespėja sukurti pakankamai garų, kol maistas jau būna įkaitęs.
Daug geriau lėkštę uždengti specialiu mikrobangų krosnelės dangteliu arba šiek tiek drėgnu popieriniu rankšluosčiu. Tada drėgmė lieka prie pat maisto, o ne kažkur šalia stiklinėje. Ryžiai, makaronai ar troškiniai pašyla tolygiau ir nebūna tokie sausi.
Panašiai ir su česnako lupimu stiklainyje. Taip, triukas veikia: įdedate skilteles į stiklainį, stipriai pakratote, ir dalis žievelių atsiskiria. Bet dėl dviejų skiltelių plauti lipnų stiklainį – menkas džiaugsmas. Šis būdas vertas dėmesio tik tada, kai lupate daug česnako iš karto. Pavyzdžiui, kelias galvutes savaitės gaminimui. Tada nuluptas skilteles galima sudėti į sausą sandarų indelį ir laikyti šaldytuve.
Dar vienas pavojingas „greitas“ sprendimas – karštą keptuvę užpilti šaltu vandeniu. Taip kartais norisi padaryti po kepimo, kad pridegimai greičiau atšoktų. Bet staigus temperatūros smūgis gali deformuoti metalą arba pažeisti nelimpančią dangą. Keptuvei geriau leisti bent 10–15 minučių atvėsti, o tik tada mirkyti ar plauti.
Geras virtuvės triukas turi taupyti laiką, o ne trumpinti keptuvės gyvenimą.
Šviežumas prasideda nuo drėgmės kontrolės
Žalumynai dažnai suvysta ne todėl, kad buvo blogi, o todėl, kad šaldytuve jiems per sausa arba per drėgna. Krapus, petražoles, kalendras ar svogūnų laiškus galima laikyti kaip mažą puokštę: nupjauti galiukus, įstatyti į stiklainį su trupučiu vandens, viršų laisvai pridengti maišeliu ir padėti į šaldytuvą. Taip jie išlieka gyvi daug ilgiau.
Tik bazilikas – išimtis. Jis šalčio nemėgsta ir šaldytuve greitai pajuoduoja. Baziliką geriau laikyti kambario temperatūroje, stiklinėje su vandeniu, panašiai kaip gėles.
Daržovių stalčiuje labai padeda paprastas popierinis rankšluostis. Įdėtas prie agurkų, paprikų, salotų ar kitų daržovių, jis sugeria perteklinį kondensatą. O būtent drėgmės perteklius dažnai ir pradeda tą nemalonų procesą, kai daržovės suminkštėja, pažliunga ar ima gesti.
Rankšluostį reikia keisti, kai jis sudrėksta. Tai pigus, beveik nematomas dalykas, bet jis gali išgelbėti ne vieną produktą nuo šiukšliadėžės.
Šaldiklis taip pat gali būti geriausias virtuvės draugas, jei naudojamas protingai. Duonos nereikėtų laikyti šaldytuve – ten ji sensta greičiau. Bet šaldiklis šį procesą sustabdo. Supjaustykite šviežią kepalą riekėmis, sudėkite į maišelį ir užšaldykite. Kai reikia, riekę galima dėti tiesiai į skrudintuvą.
Tas pats galioja sultiniui, pomidorų pastai ar padažo likučiams. Supilkite į ledo formeles, užšaldykite, o vėliau naudokite po kubelį sriubai, troškiniui ar padažui. Tik ne viskas draugauja su šaldikliu: majonezas, grietinėlė ar kai kurie pieno pagrindo padažai atšildyti gali išsisluoksniuoti į vandenį ir riebalus.
Kvapai, prieskoniai ir kiaušiniai: maži dalykai, kurie keičia rezultatą
Po žuvies, svogūnų ar česnako pjaustymo rankos dažnai kvepia dar ilgai. Citrina tikrai gali padėti, bet jei ant pirštų yra bent mažas įbrėžimas, toks valymas greitai tampa nemaloniu nuotykiu.
Švelnesnis būdas – po šaltu vandeniu patrinti rankas į nerūdijančio plieno paviršių. Tinka kriauklė, šaukštas ar specialus metalinis „muilas“. Tai padeda sumažinti sieros junginių kvapą, ypač po svogūnų ar česnako. Paprasta, be graužimo ir be papildomų priemonių.
Prieskonius verta laikyti ne ten, kur patogiausia rankai, o ten, kur geriausia jų aromatui. Prie viryklės jie nuolat gauna šilumos, garų ir šviesos. Dėl to eteriniai aliejai greičiau išsikvepia, o prieskoniai tampa blankūs. Geriausia vieta – tamsi, sausa spintelė toliau nuo viryklės.
Jei ilgai laikėte prieskonius atvirai prie kaitros, pabandykite nusipirkti naują tą patį prieskonį ir palyginti kvapą. Skirtumas dažnai būna toks didelis, kad paaiškėja: ne receptas buvo nuobodus, o prieskoniai jau seniai praradę balsą.
Ir galiausiai – kiaušiniai. Kad virti kiaušiniai lengviau luptųsi, svarbu ne tik virimo laikas. Vienas senas triukas – po kelių minučių virimo švelniai įskelti lukštą buku peilio galu arba šaukšteliu ir leisti kiaušiniui toliau virti. Kai baltymas jau sutvirtėjęs, kiaušinis neišbėga, o vanduo lengviau patenka po lukštu. Vėliau lukštas atsiskiria paprasčiau.
Dar geriau po virimo kiaušinius iš karto perkelti į šaltą vandenį. Staigus atvėsinimas padeda sustabdyti virimą ir palengvina lupimą.
Virtuvėje dažniausiai laimi ne sudėtingi triukai, o maži teisingi įpročiai. Uždengti maistą drėgnu rankšluosčiu, nelaikyti duonos šaldytuve, nesugadinti keptuvės šaltu vandeniu, nepalikti prieskonių prie viryklės, žalumynus laikyti kaip puokštę. Nė vienas iš šių patarimų neatrodo įspūdingai, bet būtent jie kasdien taupo maistą, laiką ir nervus.
