Cukinijos dažnai laikomos viena lengviausiai auginamų daržovių: pasodinai į šiltą žemę, palaistai, ir netrukus jau nebežinai, kur dėti derlių. Tačiau kartais viskas pasisuka visai kitaip. Vaisiai užsimezga, pradeda augti, o po kelių dienų jų galiukai suminkštėja, paruduoja ir ima pūti tiesiog ant krūmo. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad augalą užpuolė liga, bet dažniausiai problema slypi priežiūros klaidose arba netinkamose augimo sąlygose. Iš savo patirties galiu pasakyti: cukinija pūdama labai aiškiai parodo, kad jai kažkas netinka.
Pirmoji klaida – neįvykęs arba silpnas apdulkinimas
Viena dažniausių priežasčių, kodėl jaunos cukinijos pradeda pūti, yra prastas apdulkinimas. Cukinijos augina vyriškus ir moteriškus žiedus. Jeigu moteriškas žiedas nebuvo gerai apdulkintas, vaisius tarsi pradeda augti, bet greitai sustoja, gelsta, minkštėja ir galiausiai supūva.
Tai ypač dažnai nutinka vėsiu, lietingu oru, kai bitės ir kiti vabzdžiai skraido vangiai. Tokia problema pasitaiko ir šiltnamiuose arba labai uždarose vietose, kur apdulkintojų tiesiog mažai. Jei matau, kad cukinijos mezgasi, bet vis pūva mažos, pirmiausia tikrinu žiedus. Tokiu atveju padedu rankiniu būdu: nuskabau vyrišką žiedą, pašalinu žiedlapius ir jo viduriuku švelniai paliečiu moteriško žiedo purką. Tai paprasta, bet dažnai labai veiksminga.
Antroji klaida – per daug drėgmės prie vaisių
Cukinijos mėgsta vandenį, bet jos nemėgsta nuolatinės drėgmės ant lapų, žiedų ir vaisių. Jei žemė sunki, molinga, blogai praleidžia vandenį, o dar ir dažnai lyja, cukinijos gali pradėti pūti nuo tos vietos, kur liečiasi su šlapia dirva. Tas pats nutinka, kai laistoma per lapus arba vakare, kai augalas nespėja pradžiūti.
Aš cukinijas laistau tik prie šaknų ir geriausia ryte. Jei vaisiai guli tiesiai ant drėgnos žemės, po jais pakišu šiaudų, sausos žolės, lentelę ar net platesnį lapą, kad vaisius nesiliestų su šlapia dirva. Toks smulkus darbas gali išgelbėti nemažą dalį derliaus.
Trečioji klaida – per tankus krūmas ir blogas oro judėjimas
Cukinijos greitai užaugina didelius lapus. Tai gražu, bet jei krūmas tampa per tankus, jo viduje kaupiasi drėgmė, žiedai prasčiau džiūsta, o vaisiai dažniau pūva. Be to, labai tanki lapija apsunkina apdulkinimą – vabzdžiams sunkiau pasiekti žiedus.
Aš reguliariai išpjaunu senus, pageltusius, prie žemės gulinčius lapus. Tačiau to nedarau drastiškai. Cukinijai lapai reikalingi, nes jie maitina augalą. Pašalinu tik tuos, kurie trukdo vėdinimui, liečia žemę arba jau akivaizdžiai silpsta. Krūmas turi būti vešlus, bet ne virtęs drėgna palapine.
Ketvirtoji klaida – netolygus laistymas ir maistinių medžiagų disbalansas
Cukinijų vaisiai gali pūti ir tada, kai augalas patiria stresą. Vieną savaitę sausra, kitą – gausus laistymas arba lietūs. Tokie svyravimai trikdo vaisių augimą. Kartais prisideda ir maistinių medžiagų disbalansas, ypač jei augalas gauna per daug azoto. Tada lapai auga didžiuliai, o vaisiai mezgasi silpniau ir tampa jautresni puviniui.
Prieš sodindama cukinijas įterpiu komposto, bet vėliau neskubu jų pertręšti. Kai jos pradeda megzti vaisius, svarbu ne tik lapų augimas, bet ir subalansuota mityba. Taip pat stengiuosi palaikyti pastovią dirvos drėgmę – ne balą ir ne visišką sausą dulkėtą žemę.
Penktoji klaida – paliekami nuvytę žiedai ir peraugę vaisiai
Drėgnu oru nuvytęs žiedas, prilipęs prie jaunos cukinijos galiuko, gali pradėti pūti ir užkrėsti patį vaisių. Jei matau, kad žiedas jau suglebęs, atsargiai jį pašalinu. Ypač tai svarbu lietingomis savaitėmis.
Taip pat nepalieku ant krūmo peraugusių cukinijų. Dideli vaisiai atima daug jėgų, o augalas mažiau mezga naujų. Jaunas cukinijas skinu reguliariai – taip krūmas skatinamas toliau derėti, o vaisiai būna švelnesni, skanesni ir sveikesni.
Pūvanti cukinija nėra nuosprendis
Jei cukinijos pūva tiesiog ant krūmo, pirmiausia žiūriu ne į purškalus, o į sąlygas. Ar žiedai apdulkinti? Ar vaisiai neguli ant šlapios žemės? Ar krūmas ne per tankus? Ar laistymas nėra chaotiškas? Dažniausiai atsakymas slypi būtent čia.
Cukinijos yra dosnios daržovės, bet jos mėgsta šilumą, orą, pastovią drėgmę ir erdvę. Sutvarkius šiuos dalykus, puvimas dažnai sustoja, o krūmas vėl pradeda auginti sveikus, tvirtus vaisius. Svarbiausia – nelaukti, kol supus pusė derliaus. Pirmieji minkštėjantys galiukai yra ženklas, kad reikia veikti iš karto.
