Kai Ieva pamatė dukros nuotrauką iš kirpyklos, ji kelias sekundes tiesiog tylėjo. Penkiolikmetė stovėjo prieš veidrodį, išdidžiai pasukusi galvą, o jos tamsiuose plaukuose ryškiai švietė dvi storos šviesios sruogos. Ne švelnus perėjimas, ne subtilus pašviesinimas, ne „saulės nubučiuoti“ plaukai. Tikros, aiškios, kontrastingos sruogos – tokios, kokias Ieva pati turėjo maždaug 2003-iaisiais ir dėl kurių šiandien vis dar slepia senas nuotraukas stalčiuje.
— Mama, kaip tau? — paklausė dukra.
Ieva norėjo pasakyti: „Vaikeli, mes jau tai išgyvenome.“ Bet vietoj to tik atsisėdo ant kėdės ir nusijuokė.
Mada turi keistą humoro jausmą. Tai, ką viena karta laiko savo jaunystės klaida, kita po dvidešimties metų atranda kaip drąsų, stilingą ir „kitokį“ įvaizdį.
„Burunduko sruogos“ vėl ant bangos
Z karta socialiniuose tinkluose vis dažniau grąžina 2000-ųjų pradžios estetiką. Maži akiniai, žemi džinsai, blizgūs aksesuarai, ryškūs makiažo akcentai – ir dabar dar viena detalė: stambios kontrastingos plaukų sruogos.
Anksčiau jos dažnai buvo vadinamos „blokais“ ar net pašaipiai lyginamos su burunduko dryžiais. Idėja paprasta: kelios sruogos nudažomos taip, kad aiškiai išsiskirtų iš visos šukuosenos. Jokio kuklumo, jokio bandymo atrodyti „natūraliai“. Priešingai – kuo labiau matosi, tuo geriau.
Dukra Ievai aiškino, kad dabar tai atrodo „edgy“, žaisminga ir labai Y2K. Ieva klausėsi ir mintyse matė savo pačios mokyklos laikų nuotrauką: iškarpyti kirpčiukai, per daug pudros, per ryškus lūpų blizgis ir tos pačios šviesios sruogos, dėl kurių ji tada jautėsi beveik kaip popžvaigždė.
Tik vėliau, po keliolikos metų, ta nuotrauka tapo šeimos juokeliu.
Kiekviena karta turi teisę į savo mados klaidas. Juokingiausia, kad kartais jos būna tos pačios.
Kodėl milenialsams ši tendencija kelia tokias emocijas
Tiems, kurie paauglystę ar jaunystę išgyveno 2000-ųjų pradžioje, tokios sruogos nėra tik šukuosena. Tai visas laikmetis: muzikos kanalai, blizgūs žurnalai, pirmieji mobilieji telefonai, kirpyklos, kuriose prašydavai „kaip pas tą dainininkę“, ir vėliau nuotraukos, į kurias žiūrint norisi tyliai užversti albumą.
Todėl milenialsų reakcijos tokios stiprios. Vieniems tai nostalgija. Kitiems – mažas grožio traumų sugrįžimas. Socialiniuose tinkluose netrūksta komentarų, kad „ne viskas turi grįžti“ arba kad kirpėjai metų metus mokėsi subtilių perėjimų tik tam, kad klientai vėl prašytų ryškių blokinių sruogų.
Ieva irgi pirmiausia jautė pasipriešinimą. Jai norėjosi dukrai paaiškinti, kad po kelerių metų ji pati juoksis iš šios nuotraukos. Bet tada prisiminė, kaip jos pačios mama kadaise reagavo į jos džinsus, platforminius batus ir per daug ryškias sruogas.
Mama tada irgi sakė:
— Tu dar gailėsies.
Ir Ieva tik dar labiau norėjo taip atrodyti.
Tad ji patylėjo. Pažiūrėjo į dukrą ir pasakė:
— Svarbiausia, kad tau patinka.
Dukra nusišypsojo taip plačiai, kad Ieva suprato: šukuosena čia tik pusė istorijos. Kita pusė – jauno žmogaus noras pasakyti: „Aš pati renkuosi, kaip atrodau.“
Kaip šią tendenciją pritaikyti šiuolaikiškai
Nors pati idėja grįžta iš 2000-ųjų, šiandien ji nebūtinai atrodo taip pat. Dabar kirpėjai dažniau derina ryškias sruogas su geresne plaukų priežiūra, tikslesniu spalvos parinkimu ir modernesniu kirpimu. Todėl rezultatas gali būti stilingas, jei jis apgalvotas.
Norint išbandyti tokią tendenciją, verta ne aklai kopijuoti senas nuotraukas, o pasitarti su kirpėju. Ryškios sruogos gali būti prie veido, po viršutiniu plaukų sluoksniu, tik kirpčiuose ar keliuose pasirinktuose plotuose. Jos gali būti šviesios, varinės, rausvos, mėlynos ar net labai subtiliai kontrastuojančios.
Svarbiausia – suprasti, kad tokia šukuosena yra pareiškimas. Ji matysis. Ji keis veido įspūdį. Ji reikalaus priežiūros, nes kontrastingai dažyti plaukai greičiau parodo ataugimą ir sausumą.
Ieva galiausiai paprašė dukros parodyti daugiau pavyzdžių. Jos kartu sėdėjo virtuvėje, žiūrėjo „TikTok“ ir juokėsi iš senų bei naujų variantų. Dukra stebėjosi, kad mama „irgi kažkada taip atrodė“. Ieva atsidarė seną nuotrauką ir parodė.
Dukra kelias sekundes tylėjo.
— Mama… tu buvai visai madinga.
Ieva nusijuokė.
— Tuo metu taip ir galvojau.
Mados sugrįžimai primena, kad niekas grožio pasaulyje nedingsta visam laikui. Net tai, ką laikėme klaida, vieną dieną gali grįžti su nauju pavadinimu ir nauja karta, kuri į tai žiūri be mūsų gėdos.
Gal po dešimties metų Z karta pati slėps šias nuotraukas. O gal ne. Gal jiems jos atrodys kaip smagus laikas, kai buvo drąsu bandyti.
Ir gal tai yra geriausia šios tendencijos dalis: ji ne tik grąžina 2000-uosius, bet ir primena, kad jaunystėje visi turime teisę atrodyti taip, kaip tuo metu jaučiamės gyvi.
