Mes taip pripratome prie kortelių, telefonų ir momentinių mokėjimų, kad beveik nebepastebime vieno svarbaus dalyko: didelė mūsų kasdienių atsiskaitymų dalis priklauso nuo sistemų, kurios nėra visiškai europinės. Kol viskas veikia, tai atrodo patogu. Bet kas nutinka tada, kai neveikia internetas, stringa ryšys arba mokėjimo sistema tampa neprieinama? Būtent į šią spragą taikosi skaitmeninis euras.
Vilniuje vykusioje LOGIN 2026 konferencijoje Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys ir Europos Centrinio Banko atstovė Lauren Del Giudice pristatė naują pinigų formą – skaitmeninį eurą. Tai nėra dar viena banko programėlė, nauja kortelė ar kriptovaliuta. Tai būtų centrinio banko pinigai skaitmeninėje erdvėje – tokie pat europiniai kaip grynieji, tik pritaikyti laikui, kuriame žmonės vis dažniau atsiskaito telefonu, internetu ar kortele.
Ir čia prasideda svarbiausia diskusija: ar Europa nori turėti savo mokėjimo priemonę, veikiančią visoje euro zonoje, ar toliau ramiai stebės, kaip kasdieniai atsiskaitymai vis labiau priklauso nuo tarptautinių schemų ir privačių sprendimų?
Patogumas, prie kurio pripratome, turi silpną vietą
Šiandien žmogus gali turėti pinigų sąskaitoje, bet vis tiek negalėti susimokėti. Užtenka, kad neveiktų ryšys, sutriktų terminalas, dingtų internetas ar atsiskaitymų sistema laikinai sustotų. Grynieji tokioje situacijoje vis dar veikia, bet jie netinka elektroninei prekybai. Kortelės ir internetiniai mokėjimai patogūs, bet dažniausiai priklauso nuo ryšio ir tarpininkų infrastruktūros.
Skaitmeninis euras bandomas pristatyti kaip atsakymas į šį tarpinį pasaulį: pinigai, kurie būtų skaitmeniniai, bet turėtų kai kurias grynųjų savybes. Viena svarbiausių – galimybė atsiskaityti net tada, kai nėra interneto ryšio.
Tai reiškia, kad fizinėje parduotuvėje žmogus galėtų atsiskaityti skaitmeniniais eurais naudodamas išmanųjį telefoną arba kortelę ir neprisijungęs prie interneto. Tokia savybė ypač svarbi ne tik patogumui, bet ir atsparumui. Nes visuomenė, kurioje mokėjimai sustoja kartu su ryšio sutrikimu, yra pažeidžiama visuomenė.
Lietuvos banko valdybos narys Evaldas Ruzgys pabrėžė, kad žmonių ir verslo lūkesčiai išlieka tie patys: atsiskaitymai turi būti saugūs, patogūs ir prieinami bet kuriuo metu – tiek esant interneto ryšiui, tiek jo nesant. Skaitmeninis euras turėtų būtent tai užtikrinti: galimybę atsiskaityti visoje euro zonoje, prekybos vietose ir elektroninėje erdvėje.
Tai skamba techniškai. Bet iš tikrųjų klausimas labai žemiškas: ar pinigai turi veikti tik tada, kai viskas aplink veikia idealiai?
Tai ne tik apie pinigus – tai apie Europos nepriklausomybę
Skaitmeninio euro tema dažnai pristatoma kaip technologinė naujovė. Tačiau iš esmės tai yra politinis, ekonominis ir visuomeninis klausimas. Nes mokėjimai nėra smulkmena. Tai kasdienis kraujo apytakos tinklas, kuriuo juda visa ekonomika.
Šiuo metu Europoje nėra vienos skaitmeninės mokėjimo priemonės, kuri veiktų visoje euro zonoje. Penkiolikoje iš dvidešimt vienos šalies atsiskaitant kortelėmis naudojamasi tarptautinėmis mokėjimo kortelių schemomis. Jomis atliekama beveik 70 proc. visų atsiskaitymų kortelėmis.
Ką tai reiškia paprastam žmogui? Dažniausiai jis to net nepastebi. Parduotuvėje prideda kortelę, telefoną ar laikrodį prie terminalo ir eina toliau. Bet už šio patogumo stovi milžiniška infrastruktūra, taisyklės, įkainiai ir priklausomybės.
Skaitmeninis euras būtų europinė elektroninė mokėjimo priemonė, prieinama ir priimama visose euro zonos šalyse. Tai reikštų, kad Europa turėtų savo bendrą skaitmeninį atsiskaitymo pagrindą – ne atskirą kiekvienos šalies sprendimą, ne komercinę programėlę, o visai euro zonai skirtą priemonę.
Ir čia verta pasakyti tiesiai: skaitmeninis euras nėra vien apie tai, kad būtų „dar vienas būdas atsiskaityti“. Jis yra apie tai, ar Europa geba pati pasirūpinti savo pinigų ateitimi.
Ar skaitmeninis euras pakeis grynuosius?
Viena didžiausių žmonių baimių – kad skaitmeninis euras taps pretekstu atsisakyti grynųjų. Tačiau pagal pristatomą modelį jis turėtų būti ne grynųjų pakaitalas, o papildymas.
Grynieji pinigai turi savybę, kurios žmonės nenori prarasti: jie veikia tiesiogiai, yra suprantami, leidžia atsiskaityti be interneto ir suteikia aukštą privatumo pojūtį. Tačiau jų silpnoji vieta akivaizdi – grynaisiais neatsiskaitysite internetinėje parduotuvėje ir nepervesite pinigų draugui per atstumą taip paprastai, kaip skaitmeninėmis priemonėmis.
Skaitmeninis euras turėtų užpildyti būtent šią spragą. Jis būtų elektroninis, bet kartu turėtų veikti taip, kad žmonės jaustų daugiau saugumo ir privatumo nei naudodamiesi kai kuriais įprastais komerciniais sprendimais.
Šaltinyje pabrėžiama, kad skaitmeninis euras užtikrintų privatumą beveik kaip grynieji pinigai ir veiktų net tada, kai neveiktų interneto ryšys. Būtent ši kombinacija ir yra svarbiausia: skaitmeninis patogumas, bet su gryniesiems artimesniu atsparumu.
Vis dėlto visuomenė turi teisę kelti klausimus. Kaip tiksliai bus užtikrinamas privatumas? Kiek informacijos matys mokėjimo paslaugų teikėjai? Kokios bus ribos? Kaip bus apsaugoti žmonės, kurie nenori arba negali naudotis skaitmeninėmis priemonėmis? Tokie klausimai nėra pasipriešinimas pažangai. Tai brandžios visuomenės pareiga.
Kaip tai veiktų paprastam žmogui
Skaitmeniniai eurai būtų platinami per pasirinktus mokėjimo paslaugų teikėjus, įskaitant bankus. Žmogus galėtų jais atsiskaityti fizinėse parduotuvėse, internetinėse parduotuvėse arba siųsti pinigus kitiems žmonėms.
Pavyzdžiui, galėtumėte sumokėti už kavą kavinėje, atsiskaityti prekybos centre, pirkti internetu arba pervesti pinigus draugui. Fizinėse prekybos vietose skaitmeninis euras turėtų veikti ir neprisijungus prie interneto – naudojant telefoną arba kortelę.
Svarbiausia, kad tai būtų priemonė, veikianti visoje euro zonoje. Keliaujant, gyvenant kitoje šalyje ar perkant iš kitos euro zonos valstybės nereikėtų galvoti, ar konkreti vietinė sistema bus priimta. Skaitmeninis euras būtų bendras standartas.
Tai gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas, bet šiandien tokios vieningos europinės skaitmeninės mokėjimo priemonės nėra.
Projektas juda ne teoriškai – jau numatytas bandomasis etapas
Skaitmeninio euro projektas pradėtas 2021 m. Pirmasis tyrimų etapas truko iki 2023 m. lapkričio. Vėliau vyko parengiamasis etapas, kuris tęsėsi iki 2025 m. spalio pabaigos.
Po jo ECB valdančioji taryba nusprendė pereiti prie kito etapo, kuriame daugiausia dėmesio skiriama techniniam pasirengimui galimam skaitmeninio euro išleidimui.
Bandomąjį projektą planuojama pradėti 2027 m. antrąjį pusmetį. Jis turėtų trukti vienus metus. Per šį etapą bus tikrinama, kaip infrastruktūra veikia realiomis sąlygomis: mokant fizinėse parduotuvėse, siunčiant pinigus vienas kitam ir naudojant skaitmeninį eurą kasdienėse situacijose.
Dalyvauti bandomajame projekte bus atrinkti euro zonoje licencijuoti mokėjimo paslaugų teikėjai. Norą dalyvauti jau yra išreiškę daugiau kaip 50 subjektų, tarp jų – ir veikiantys Lietuvoje. Taip pat projekte dalyvaus prekybininkai bei Eurosistemos centrinių bankų darbuotojai, kurie beta versiją testuos realiame gyvenime: atsiskaitydami kavinėje ar už kitas paslaugas.
Visa Eurosistema galimam skaitmeninio euro išleidimui turėtų būti pasirengusi 2029 m., jei bus priimti tam reikalingi teisės aktai.
Tai reiškia, kad kalbame ne apie miglotą idėją „kada nors ateityje“. Kalbame apie projektą, kuris jau turi aiškų kelią, terminus ir bandymų planą.
Kodėl Lietuvai tai svarbu
Lietuva nėra šio proceso stebėtoja iš šalies. Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja visuose skaitmeninio euro kūrimo etapuose. Tai svarbu ne tik finansų sektoriui, bet ir platesnei visuomenei.
Lietuva mėgsta save vadinti skaitmenine, inovatyvia ir greitai prisitaikančia šalimi. Tačiau tikras skaitmeniškumas nėra tik patogi programėlė telefone. Tai gebėjimas kurti sistemas, kurios veikia saugiai, patikimai ir visiems prieinamai.
Skaitmeninis euras gali tapti viena didžiausių artimiausio dešimtmečio finansinių permainų. Ir Lietuvai svarbu ne tik prisitaikyti, bet ir aktyviai dalyvauti formuojant taisykles, technologinius sprendimus bei visuomenės pasitikėjimą.
Nes pinigų sistema negali būti kuriama tik technologams ir bankams. Ji turi būti suprantama žmonėms.
Visuomenė turi įsitraukti dabar, ne tada, kai viskas jau bus nuspręsta
Didžiausia klaida būtų manyti, kad skaitmeninis euras – per sudėtinga tema paprastam žmogui. Priešingai: tai tema, kuri palies kiekvieną, kas gauna atlyginimą, perka parduotuvėje, atsiskaito internetu, siunčia pinigus artimiesiems ar nori turėti mokėjimo būdą, veikiantį ir be interneto.
Todėl visuomenei reikia ne pasyviai laukti, kol institucijos viską paruoš, o užduoti klausimus jau dabar.
Kaip bus saugomas privatumas? Ar skaitmeninis euras bus paprastas vyresnio amžiaus žmonėms? Kaip jis veiks be išmaniojo telefono? Ar prekybininkams tai nebus papildoma našta? Kaip bus užtikrinta, kad grynieji pinigai neišnyks iš kasdienio gyvenimo? Kokios bus atsiskaitymų ribos? Kiek sistema bus atspari krizėms?
Tai nėra smulkmenos. Tai klausimai apie pasitikėjimą.
Jei žmonės jaus, kad nauja pinigų forma kuriama jiems, o ne virš jų galvų, skaitmeninis euras gali tapti naudingu įrankiu. Jei visuomenė bus palikta nuošalyje, net geriausia technologija gali sulaukti ne pasitikėjimo, o baimės.
Ateities pinigai turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai
Skaitmeninis euras gali tapti svarbiu Europos žingsniu į finansinį savarankiškumą ir didesnį atsparumą. Jis gali suteikti žmonėms dar vieną būdą atsiskaityti, veikti visoje euro zonoje, būti naudingas tiek internete, tiek fizinėse prekybos vietose, o tam tikrais atvejais – net be interneto ryšio.
Tačiau kartu tai yra priminimas: technologinė pažanga savaime nėra vertybė. Ji vertinga tik tada, kai stiprina žmogaus laisvę, saugumą ir pasirinkimą.
Europa šiandien sprendžia ne tik, kaip atrodys nauja mokėjimo priemonė. Ji sprendžia, ar ateities pinigai bus viešas pasitikėjimo pagrindas, ar tik dar viena paslauga tarp daugybės privačių sistemų.
Todėl skaitmeninis euras neturėtų būti pristatomas kaip sausas finansinis projektas. Tai visuomenės sutartis apie tai, kokių pinigų norime ateityje: patogių, saugių, veikiančių visiems ir visur – bet kartu neatsisakančių privatumo, pasirinkimo ir grynųjų pinigų svarbos.
Jei šią diskusiją praleisime, vėliau teks gyventi su sprendimais, kuriuos už mus priėmė kiti. Jei įsitrauksime dabar, skaitmeninis euras gali tapti ne kontrolės simboliu, o vienu svarbiausių Europos savarankiškumo įrankių.
