Renkantis grindis namams dažniausiai galvojama apie spalvą, kainą ir tai, ar danga derės prie baldų. Tačiau šunų šeimininkams svarbus dar vienas klausimas: ar ant tokių grindų augintinis nečiuožinės kaip ant ledo? Netinkama danga gali būti ne tik greitai subraižyta, bet ir pavojinga pačiam šuniui – ypač jei jis aktyvus, didelis arba jau vyresnio amžiaus.
Kodėl šuniui grindys yra svarbiau, nei atrodo
Šuo namuose juda kitaip nei žmogus. Jis bėga, staigiai stabdo, sukasi, pašoka iš vietos, lipa nuo sofos, kartais iš džiaugsmo lekia per koridorių taip, lyg startuotų lenktynėse. Kad visa tai būtų saugu, jam reikia gero sukibimo su paviršiumi.
Jei grindys slidžios, šuo negali tvirtai atsispirti letenomis. Tada kojos slysta į šalis, kūnas įsitempia, o sąnariams tenka didesnė apkrova. Jaunas šuo dažnai tiesiog linksmai čiuožia, bet ilgainiui toks judėjimas gali kelti problemų. Vyresniam augintiniui slidžios grindys gali tapti tikru išbandymu: jam sunkiau atsistoti, apsisukti, lipti laiptais ar nueiti iki dubenėlio.
Ypač atsargiems reikėtų būti su didelių veislių šunimis, šuniukais ir senjorais. Šuniukai dar mokosi koordinuoti judesius, dideli šunys stipriau apkrauna sąnarius, o vyresniems gyvūnams stabilumas tampa būtinybe.
Todėl grindys namuose su šunimi turi būti ne tik gražios. Jos turi būti saugios, lengvai prižiūrimos ir pakankamai atsparios nagams, drėgmei bei purvui.
Blogiausias pasirinkimas – labai slidžios grindys
Viena didžiausių problemų šunims yra slidus paviršius. Blizgios plytelės, labai lygus laminatas ar poliruota mediena gali atrodyti tvarkingai ir moderniai, bet šuniui tokia danga dažnai primena čiuožyklą.
Ant slidžių grindų augintinis gali pradėti judėti atsargiau, vengti tam tikrų vietų arba, priešingai, nuolat slysti bėgdamas. Tai ypač pavojinga koridoriuose, prie laiptų, virtuvėje ir ten, kur šuo mėgsta staigiai šokti nuo guolio ar sofos.
Jei šuo jau vyresnis, slidžios grindys gali kelti jam stresą. Gyvūnas gali bijoti eiti per kambarį, nes kiekvienas žingsnis tampa nestabilus. Kartais šeimininkai galvoja, kad šuo tiesiog „tingi“ ar „keistai elgiasi“, nors iš tikrųjų jam sunku ir nesaugu judėti.
Todėl renkantis grindis verta ne tik perbraukti ranka per paviršių, bet ir pagalvoti: ar šuo ant jų turės už ko „užsikabinti“ letenomis?
Per minkšta ir lengvai braižoma danga ilgai neišliks graži
Kita bėda – dangos, kurios greitai susibraižo nuo nagų. Net jei šuo reguliariai kerpamas, jo nagai vis tiek kasdien liečia grindis. Aktyvus bėgiojimas, žaidimai, staigūs posūkiai ir bandymas atsispirti ant slidžios dangos palieka žymes.
Ypač jautrios gali būti minkštesnės medinės grindys, kai kurios pigesnės laminato rūšys ir blizgūs paviršiai, ant kurių matosi kiekvienas įbrėžimas. Iš pradžių naujos grindys atrodo nepriekaištingai, bet po kelių mėnesių aktyvaus šuns gyvenimo gali atsirasti takeliai, įbrėžimai, nusitrynusios vietos.
Tai nereiškia, kad šunų šeimininkams negalima rinktis medžio ar laminato. Tačiau reikia žiūrėti ne vien į išvaizdą, o į atsparumo klasę, paviršiaus faktūrą ir tai, kaip danga reaguoja į drėgmę.
Jeigu namuose gyvena didelis šuo, labai aktyvus augintinis arba keli gyvūnai, per subtilios grindys greičiausiai greitai nuvils.
Drėgmė, purvas ir „avarijos“ – dar vienas išbandymas
Šunys į namus parneša daugiau nei džiaugsmą. Po pasivaikščiojimo ant letenų lieka purvo, smėlio, drėgmės, žiemą – druskų nuo šaligatvių. Jei augintinis dar mažas arba senas, gali pasitaikyti ir netikėtų „avarijų“.
Todėl grindys turi būti atsparios ne tik nagams, bet ir drėgmei. Dangos, kurios lengvai sugeria skystį, gali pradėti brinkti, dėmėtis arba skleisti nemalonų kvapą. Ypač rizikinga, jei skystis patenka į siūles ar po danga.
Virtuvėje, prie įėjimo, koridoriuje ir ten, kur stovi vandens dubenėlis, verta rinktis praktiškesnius sprendimus. Jei danga graži, bet bijo kiekvieno vandens lašo, gyvenimas su šunimi greitai taps nuolatiniu šluostymu ir nerimu.
Kodėl kokybiškas vinilas dažnai tinka geriau
Vienas praktiškiausių pasirinkimų namams su šunimi gali būti kokybiška vinilinė danga. Ji dažnai atspari drėgmei, lengvai valoma ir geriau atlaiko kasdienį augintinio judėjimą.
Vinilas tinka šeimininkams, kurie nenori po kiekvieno pasivaikščiojimo panikuoti dėl purvinų letenų. Jį paprasta nuvalyti, jis ne taip bijo vandens, o kai kurie variantai turi paviršių, kuris šuniui suteikia geresnį sukibimą nei slidus laminatas ar blizgios plytelės.
Tai ypač geras variantas aktyviems šunims, didesnėms veislėms arba šeimoms, kuriose auga šuniukas. Kol augintinis mokosi tvarkos, grindys gauna daug išbandymų, todėl atsparumas drėgmei ir lengva priežiūra tampa labai svarbūs.
Žinoma, vinilas vinilui nelygu. Reikėtų rinktis kokybiškesnę, storesnę, atsparią dėvėjimuisi dangą, o ne pigiausią variantą, kuris greitai susidėvės ar atrodys prastai.
Kilimas gali būti naudingas, bet turi savų minusų
Kiliminė danga ar kilimai dažnai vertinami prieštaringai. Viena vertus, jie renka plaukus, gali sugerti kvapus ir reikalauja daugiau priežiūros. Kita vertus, šuniui jie suteikia tai, ko labai trūksta ant slidžių grindų – sukibimą ir minkštumą.
Kilimas ypač naudingas kambariuose, kur šuo dažnai ilsisi, žaidžia ar keliasi iš guolio. Jis mažina slydimą, suteikia šilumos ir gali palengvinti judėjimą vyresniems šunims. Laiptams, koridoriams ir vietoms, kur gyvūnas dažnai vaikšto, labai praverčia kilimėliai arba takeliai.
Vyresniam šuniui tai gali būti ne interjero detalė, o reali pagalba. Jei augintinis sunkiai stojasi ant lygių grindų, pradeda slysti ar bijo lipti laiptais, kilimėlis gali iš karto pakeisti situaciją.
Tačiau kilimus verta rinktis praktiškai. Geriausia, jei jie lengvai valomi, neslysta patys ir turi drėgmei atsparesnį pagrindą. Tokia apsauga padeda sumažinti riziką, kad skysčiai pateks į grindis ir ilgainiui atsiras kvapas ar dėmės.
Kur namuose būtina pridėti kilimėlių
Net jei grindų dangos keisti neplanuojate, šuns saugumą galima pagerinti paprastai – tinkamose vietose patiesti kilimėlius ar takelius.
Pirmiausia jų reikia prie laiptų. Tai viena pavojingiausių vietų, nes slystelėjimas gali baigtis skaudžiu kritimu. Jei šuo dažnai lipa laiptais, verta pasirūpinti neslidžiomis pakopų juostomis arba kilimine danga.
Antra vieta – koridoriai. Ten šunys dažnai įsibėgėja, staigiai suka ir slysta. Ilgas takelis gali padėti augintiniui judėti stabiliau.
Trečia vieta – prie guolio, sofos ar lovos, jei šuo nuo jų šoka. Nusileidimas ant slidžių grindų apkrauna sąnarius. Minkštesnis ir neslystantis pagrindas sumažina riziką.
Ketvirta vieta – prie dubenėlių. Ten dažnai atsiranda vandens lašų, todėl net ir šiaip saugi danga gali tapti slidi.
Ką daryti, jei grindys jau slidžios
Jeigu namuose jau yra slidus laminatas, plytelės ar blizgi mediena, nebūtina iš karto daryti remonto. Pirmiausia galima padėti šuniui paprastesnėmis priemonėmis.
Reguliariai kirpkite nagus. Per ilgi nagai blogina sukibimą su grindimis ir keičia šuns eiseną. Jei patys bijote kirpti, tai gali padaryti veterinaras ar gyvūnų kirpėjas.
Patieskite neslystančius kilimėlius ten, kur šuo dažniausiai juda. Svarbu, kad kilimas neslystų kartu su šunimi, todėl verta naudoti guminį pagrindą arba specialų neslystantį paklotą.
Prižiūrėkite letenų pagalvėles. Kartais tarp pirštų užaugę ilgesni plaukai mažina sukibimą, ypač ilgaplaukiams šunims. Juos galima atsargiai patrumpinti.
Stebėkite šuns elgesį. Jei jis vengia tam tikrų grindų, bijo eiti per kambarį, slysta, sunkiai stojasi ar dažnai išsiskėčia letenomis, tai ženklas, kad paviršius jam netinka.
Kokios grindys geriausios šunų šeimininkams
Idealios grindys namuose su šunimi turėtų atitikti kelis kriterijus: būti neslidžios, atsparios įbrėžimams, nebijoti drėgmės, lengvai valytis ir nekaupti kvapų.
Praktiški pasirinkimai dažnai yra kokybiškas vinilas, atsparios matinės plytelės su geresniu sukibimu, kai kurios aukštesnės klasės laminato dangos ar specialiai aktyviam naudojimui pritaikytos grindys. Jei renkatės medį, verta žinoti, kad jis reikalaus daugiau priežiūros ir gali greičiau parodyti gyvenimo su šunimi pėdsakus.
Svarbiausia ne rinktis pagal vieną gražią nuotrauką kataloge. Reikia įsivaizduoti realų gyvenimą: šlapios letenos po lietaus, šuo, bėgantis prie durų, plaukai, dubenėlio vanduo, žaislai, nagai, kasdienis valymas.
Grindys turi tarnauti ne tik šeimininkui, bet ir augintiniui.
Grindys, kurios gražios žmogui, nebūtinai saugios šuniui
Šunų šeimininkams svarbu prisiminti vieną paprastą dalyką: augintinis grindis jaučia visu kūnu. Jam tai ne dizaino elementas, o paviršius, nuo kurio priklauso judėjimas, saugumas ir net pasitikėjimas savimi namuose.
Per slidžios grindys gali varginti sąnarius ir kelti traumų riziką. Per minkštos ar jautrios – greitai susibraižyti. Drėgmei neatsparios dangos gali išsipūsti, įgerti kvapus ir prarasti išvaizdą.
Todėl geriausias sprendimas – ne gražiausia, o protingiausia danga. Tokia, ant kurios šuo gali saugiai vaikščioti, o šeimininkui nereikia kasdien bijoti kiekvieno nago, lašo ar purvinos letenos.
Jei grindys jau įrengtos, daug ką galima pagerinti kilimėliais, takeliais, nagų priežiūra ir tinkama valymo rutina. Kartais pakanka kelių nedidelių pakeitimų, kad namai taptų daug saugesni ir patogesni keturkojui šeimos nariui.
