Belgijos pajūryje pastarosiomis dienomis užfiksuotas neįprastas vaizdas – prie Koksijdės krantų rasta daugiau nei 100 negyvų ryklių. Vietos specialistai sako, kad pavienių tokių radinių pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau toks mastas yra išskirtinis. Dabar aiškinamasi, ar gyvūnai žuvo dėl natūralių sąlygų, ar prie to galėjo prisidėti žvejyba.
Paplūdimyje – dešimtys negyvų ryklių
Pirmuosius negyvus ryklius Koksijdės paplūdimyje žmonės pastebėjo ketvirtadienį. Per kelias dienas jų skaičius sparčiai augo, o pirmadienio rytą jau buvo kalbama apie daugiau nei 100 gyvūnų.
Rasti rykliai priklauso rūšiai Mustelus asterias. Tai žvaigždėtasis šunryklis – nedidelis ryklys, kuris gali siekti maždaug iki metro ilgio. Nors žodis „ryklys“ daugeliui iškart sukelia nerimą, ši rūšis žmonėms nėra pavojinga taip, kaip filmuose vaizduojami didieji plėšrūnai.
Vis dėlto pats įvykis kelia daug klausimų. Dauguma rastų gyvūnų buvo suaugusios patelės, dalis jų – vaikingos. Apie dvidešimt individų paimta tyrimams, kad būtų galima tiksliau nustatyti, kodėl jie žuvo ir kaip atsidūrė paplūdimyje.
Koksijdės aplinkos departamento atstovas Edwigas Dolfenas situaciją pavadino neįprasta. Pasak jo, pavienių negyvų ryklių radinių būdavo ir anksčiau, tačiau tokio kiekio vienu metu vietos specialistai nėra įpratę matyti.
Kodėl rykliai galėjo priartėti prie kranto
Viena iš galimų priežasčių susijusi su natūraliu gyvūnų elgesiu. Mokslininkai mano, kad šios rūšies patelės galėjo priartėti prie kranto ieškodamos šiltesnio vandens, tinkamo jaunikliams atsivesti.
Tokios zonos kai kurioms jūrų rūšims labai svarbios. Seklesnis ir šiltesnis vanduo gali atrodyti saugesnis jaunikliams, todėl patelės sezoniškai migruoja arčiau krantų. Tačiau tokiuose vandenyse gali kilti ir rizikų.
Viena jų – deguonies trūkumas, arba hipoksija. Jei vandenyje sumažėja deguonies, gyvūnams gali būti sunku išgyventi. Specialistai neatmeta, kad tokios sąlygos galėjo prisidėti prie dalies ryklių žūties.
Tačiau vien ši versija kol kas nepaaiškina visko. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad į krantą išmesti rykliai buvo gana geros būklės, be aiškių plėšrūnų įkandimų ar didelių išorinių sužalojimų. Tai leidžia svarstyti ir kitą galimą scenarijų.
Įtarimai krypsta ir į žvejybą
Ekspertai neatmeta, kad rykliai galėjo būti netyčia sugauti žvejų tinkluose ir vėliau išmesti atgal į jūrą. Jei gyvūnai žuvo tinkluose arba buvo smarkiai nusilpę, srovės galėjo juos išmesti į krantą.
Mokslininkų veiklą koordinuojanti Joanna Desmidt iš Žemės ūkio ir žuvininkystės tyrimų instituto aiškino, kad gera gyvūnų būklė ir įkandimo žymių nebuvimas stiprina įtarimą dėl galimo išmetimo iš žvejybos laivų.
Šios rūšies rykliai gali būti masiškai sugaunami dėl sezoninių migracijų. Jei tuo metu jie susitelkia tam tikrose vietose, žvejybos tinklai gali tapti rimtu pavojumi.
Svarbi detalė ta, kad žvejai neprivalo laikyti laivuose šios rūšies ryklių, jei jie į tinklus patenka atsitiktinai. Tokiais atvejais gyvūnai gali būti išmetami atgal į jūrą. Problema ta, kad dalis jų jau būna žuvę arba per silpni išgyventi.
Kodėl mokslininkams svarbu ne tik nustatyti žūties priežastį
Šiuo metu specialistams rūpi ne vien atsakyti į klausimą, kodėl rykliai žuvo. Tyrėjai taip pat bando suprasti, ar Šiaurės jūroje prie Belgijos krantų nėra svarbios šių gyvūnų veisimosi ar jauniklių auginimo vietos.
Jeigu paaiškėtų, kad tam tikra teritorija yra svarbi žvaigždėtųjų šunryklių dauginimuisi, ją būtų galima geriau saugoti. Tai ypač aktualu, jei vaikingos patelės reguliariai atplaukia į seklesnius vandenis tuo pačiu metų laiku.
Tokios vietos jūrų ekosistemoms yra labai svarbios. Jei jos pažeidžiamos, poveikis gali būti juntamas ne vien vienai rūšiai. Rykliai, net ir nedideli, yra jūrinės mitybos grandinės dalis ir padeda palaikyti ekosistemos pusiausvyrą.
Joanna Desmidt pažymėjo, kad dabartinis radinių mastas yra išskirtinis, o negyvų gyvūnų skaičius dar gali didėti. Pasak jos, nėra aiškių protokolų, kaip elgtis su tokiu dideliu į krantą išplaunamų ryklių kiekiu.
Ar žmonėms reikia nerimauti
Paplūdimyje rasti rykliai gali atrodyti bauginančiai, tačiau tai nėra ženklas, kad poilsiautojams gresia tiesioginis pavojus. Šie gyvūnai nėra tie didieji rykliai, kurių žmonės dažniausiai bijo.
Daug svarbiau tai, kad toks įvykis gali būti signalas apie pokyčius jūroje: migraciją, deguonies trūkumą, žvejybos poveikį ar svarbias veisimosi vietas, apie kurias dar trūksta duomenų.
Kitaip tariant, ši istorija svarbi ne todėl, kad rykliai priartėjo prie žmonių, o todėl, kad tiek daug jų vienu metu atsidūrė negyvi pakrantėje.
Kol kas ekspertai tiria paimtus mėginius ir bando nustatyti, kuri priežastis buvo svarbiausia. Gali būti, kad atsakymas nebus vienas: dalį vaidmens galėjo suvaidinti ir sezoninė migracija, ir aplinkos sąlygos, ir žvejybos tinklai.
Neįprastas radinys, kuris gali padėti apsaugoti rūšį
Nors vaizdas Belgijos paplūdimiuose liūdnas, tyrėjams ši situacija gali suteikti svarbios informacijos. Jei pavyks nustatyti, kur telkiasi vaikingos patelės ir kokios zonos joms svarbiausios, ateityje būtų galima geriau apsaugoti šias vietas.
Tokie įvykiai primena, kad jūra nėra tuščias fonas turistams. Ji gyva, sudėtinga ir jautri žmogaus veiklai. Kartais apie problemas ji praneša labai tiesiogiai – išmesdama į krantą tai, kas paprastai lieka paslėpta po vandeniu.
Belgijos specialistai dabar laukia tyrimų rezultatų. O kol kas aišku viena: daugiau nei 100 negyvų ryklių viename pajūrio ruože nėra įprastas reiškinys, todėl jį būtina vertinti rimtai – ne kaip sensaciją, o kaip signalą, kad Šiaurės jūroje vyksta procesai, kuriuos reikia geriau suprasti.
