Itin pigios prekės iš tokių platformų kaip „Temu“, SHEIN, „AliExpress“ ir kitų panašių internetinių parduotuvių daugeliui jau tapo įprasta kasdienybės dalimi. Keli eurai už drabužį, aksesuarą, virtuvės smulkmeną ar namų dekoraciją atrodo kaip puikus sandoris, ypač kai programėlė nuolat siūlo nuolaidas, kuponus ir „tik šiandien“ galiojančius pasiūlymus.
Tačiau specialistai vis dažniau primena: labai maža kaina ne visada reiškia, kad mokate tik pinigais. Kartais už pigų apsipirkimą vartotojas sumoka ir savo duomenimis, privatumu, ilgesniu laukimu, sudėtingesniu grąžinimu ar net tuo, kad platforma vis tiksliau mokosi paveikti jo pasirinkimus.
Tai nereiškia, kad kiekvienas apsipirkimas tokiose platformose yra pavojingas. Tačiau naudinga suprasti, kokią informaciją apie jus gali rinkti pigaus apsipirkimo programėlės ir kaip apsipirkti saugiau.
Kodėl pigios platformos tokios patrauklios?
Pigaus apsipirkimo platformos veikia labai paprastu principu: kuo daugiau žmonių naršo ir perka, tuo vertingesnė tampa pati platforma. Net jei viena prekė kainuoja vos kelis eurus, didžiulis vartotojų srautas, reklama, pardavėjų komisiniai mokesčiai ir pakartotiniai pirkimai leidžia tokioms platformoms uždirbti.
„NOD Baltic“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Ramūnas Liubertas atkreipia dėmesį, kad žemos kainos dažnai yra tik dalis platesnio modelio.
„Šios platformos uždirba iš pardavėjų komisinių mokesčių, reklamos, logistikos efektyvumo bei pakartotinių vartotojų pirkimų, net jei atskira prekė beveik neatneša pelno. Žemos kainos taip pat pritraukia didelį vartotojų srautą, kuris platformoms tampa vertingas pats savaime. Galiausiai pirkėjas dažnai sumoka ne tik pinigais, bet ir ilgesniu pristatymu, sudėtingesniais grąžinimo procesais ar net asmeniniais duomenimis“, – sako IT žinovas.
Būtent todėl tokios programėlės stengiasi, kad jose praleistumėte kuo daugiau laiko. Kuo ilgiau naršote, tuo daugiau duomenų apie jūsų pomėgius, įpročius ir pasirinkimus jos gali sukaupti.
Kodėl jas taip sunku uždaryti?
Jeigu bent kartą esate atsidarę pigaus apsipirkimo programėlę „tik pažiūrėti“, greičiausiai žinote tą jausmą: praeina 10 minučių, tada 20, o krepšelyje jau guli daiktai, kurių prieš tai net neplanavote pirkti.
Tai nėra atsitiktinumas.
Tokiose platformose naudojami dizaino ir algoritmų sprendimai, kurie skatina naršyti ilgiau ir pirkti impulsyviau. Nuolat rodomos nuolaidos, laikmačiai, „ribotas kiekis“, papildomi kuponai, žaidybiniai elementai ir personalizuoti pasiūlymai veikia panašiai kaip socialinių tinklų mechanizmai.
Pasak R. Liuberto, platformos išnaudoja greito apdovanojimo ir baimės praleisti gerą pasiūlymą efektą. Kai prekė kainuoja labai mažai, žmogui atrodo, kad jis beveik niekuo nerizikuoja. Dėl to sprendimai tampa greitesni ir mažiau apgalvoti.
Ilgainiui tai gali skatinti emocinį apsipirkimą: perkame ne todėl, kad tikrai reikia, o todėl, kad pasiūlymas atrodo per geras praleisti.
Ką apie jus gali žinoti tokios platformos?
Dalis vartotojų vis dar mano, kad apsipirkimo programėlės žino tik tiek, kiek būtina pristatymui: vardą, adresą, telefono numerį ir mokėjimo informaciją. Tačiau realybėje renkamų duomenų gali būti gerokai daugiau.
Tokios platformos gali rinkti ar analizuoti:
- jūsų vardą ir kontaktinius duomenis;
- pristatymo adresą;
- pirkinių istoriją;
- peržiūrėtas prekes;
- paieškos užklausas;
- krepšelyje paliktas prekes;
- paspaudimus ant reklamų;
- laiką, kada dažniausiai naršote;
- naudojamą įrenginį;
- programėlės naudojimo dažnumą;
- apytikslę arba tikslią vietovę;
- reakciją į nuolaidas, kuponus ir riboto laiko pasiūlymus.
Iš pirmo žvilgsnio tokie duomenys gali atrodyti nekalti. Tačiau sudėjus juos į vieną vietą, galima susidaryti gana tikslų vartotojo profilį.
Platforma gali suprasti, kokie produktai jus domina, ar dažnai perkate spontaniškai, kokio dydžio nuolaida jus paskatina pirkti, kada dažniausiai apsiperkate ir kokie pasiūlymai veikia geriausiai.
„Platformos gali nustatyti, kokie produktai jus domina, kiek esate jautrus kainoms, kada dažniausiai apsiperkate ir ar linkstate į impulsyvius apsipirkimus. Tokie duomenys naudojami ne tik prekybai, bet ir itin tiksliam vartotojo profiliavimui bei personalizuotoms reklamoms“, – aiškina R. Liubertas.
Kokie programėlės leidimai turėtų kelti klausimų?
Vienas svarbiausių dalykų, į kurį verta atkreipti dėmesį diegiant bet kurią apsipirkimo programėlę, yra prašomi leidimai. Daugelis vartotojų juos patvirtina automatiškai, net neskaitydami, ko programėlė prašo.
Kai kurie leidimai gali būti pagrįsti. Pavyzdžiui, kamera gali būti naudojama QR kodui nuskaityti, o vietovė – artimiausiam prekių atsiėmimo punktui parodyti. Tačiau jei apsipirkimo programėlė prašo prieigos prie kontaktų, mikrofono, nuolatinės buvimo vietos ar kameros be aiškaus paaiškinimo, verta sustoti.
R. Liubertas pabrėžia, kad kiekvienas leidimas turėtų būti susietas su konkrečia ir vartotojui aiškia funkcija.
Jeigu funkcijos nesuprantate arba ji jums nereikalinga, leidimo geriau nesuteikti.
Ar rizika būdinga tik kiniškoms platformoms?
Nors dažniausiai kalbama apie „Temu“, SHEIN ar „AliExpress“, privatumo ir duomenų rinkimo klausimai nėra būdingi tik kiniškoms platformoms. Panašius duomenis renka ir daugelis kitų apsipirkimo, socialinių tinklų, kelionių ar maisto pristatymo programėlių.
Skirtumas dažnai slypi ne vien kilmės šalyje, o skaidrume, reguliavime, vartotojų teisių apsaugoje ir aiškume, kaip duomenys naudojami.
Todėl svarbiausias klausimas turėtų būti ne tik „iš kur ši platforma?“, bet ir:
- kokius duomenis ji renka;
- kam tie duomenys naudojami;
- ar galima atsisakyti dalies sekimo;
- kokių leidimų prašoma;
- ar aiškiai pateikiama privatumo politika;
- ar platforma turi gerą saugumo reputaciją.
Atsargiai vertinti reikėtų bet kurią programėlę, kuriai suteikiate prieigą prie savo asmeninių duomenų.
Ne tik privatumas: kodėl svarbus ir kibernetinis saugumas?
Kalbant apie pigaus apsipirkimo platformas dažniausiai minimas privatumas, tačiau ne mažiau svarbus ir kibernetinis saugumas.
Jeigu platformoje atsirastų saugumo spragų, jos gali būti išnaudotos duomenų vagystėms, paskyrų perėmimui, sukčiavimui ar finansiniams nusikaltimams. Ypač rizikinga, jei paskyroje saugomi mokėjimo duomenys, adresai, telefono numeriai ar kita jautri informacija.
„Jeigu platforma turi saugumo spragų, jos gali būti išnaudojamos duomenų vagystėms, finansiniams nusikaltimams ar kitoms kibernetinėms atakoms. Kadangi šios platformos susijusios su bankų, mokėjimų ir kitomis svarbiomis sistemomis, didelio masto incidentai gali paveikti kritinę infrastruktūrą ir ekonominį stabilumą“, – aiškina R. Liubertas.
Paprastam vartotojui tai gali reikšti neteisėtus bandymus prisijungti prie paskyrų, įtartinas žinutes, sukčiavimo laiškus ar bandymus išvilioti mokėjimo duomenis.
Nauji mokesčiai gali paskatinti skubėti pirkti
Nuo liepos 1 d. siuntos iš ne Europos Sąjungos šalių, kurių vertė neviršija 150 eurų, bus papildomai apmokestinamos bent 3 eurų dydžio muitu. Tai reiškia, kad dalis pigių prekių vartotojams gali pabrangti.
Tikėtina, kad prieš įsigaliojant naujai tvarkai dalis žmonių suskubs apsipirkti iš anksto. Tačiau būtent skubėjimas ir noras „spėti iki pabrangimo“ dažnai yra tai, kuo platformos moka pasinaudoti.
Tokiais atvejais verta savęs paklausti: ar šios prekės man tikrai reikia, ar perku tik todėl, kad bijau praleisti gerą kainą?
Kartais geriausias saugumo sprendimas yra ne papildoma programėlė, o paprastas sustojimas prieš spaudžiant „pirkti“.
Kaip apsipirkti saugiau?
Norint saugiau naudotis pigaus apsipirkimo platformomis, nereikia visiškai atsisakyti internetinės prekybos. Tačiau verta įvesti kelias paprastas taisykles.
Pirmiausia, patikrinkite, ar svetainė naudoja saugų ryšį. Naršyklėje adresas turėtų prasidėti „https“. Tai nėra absoliuti saugumo garantija, bet svetainės be saugaus ryšio turėtų kelti įtarimų.
Antra, atsargiai vertinkite programėlių leidimus. Jeigu apsipirkimo programėlė prašo prieigos prie kontaktų, mikrofono ar nuolatinės vietovės, pagalvokite, ar tai tikrai būtina.
Trečia, naudokite stiprų ir unikalų slaptažodį. Nenaudokite to paties slaptažodžio, kurį naudojate el. paštui, socialiniams tinklams ar bankinėms paskyroms.
Ketvirta, jei platforma leidžia, įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą. Tai papildomas apsaugos sluoksnis, kuris gali padėti net tuo atveju, jei slaptažodis nutekėtų.
Penkta, mokėjimams geriau naudoti patikimus tarpininkus ar atskirą kortelę internetiniams pirkiniams. Taip sumažinsite riziką, jei mokėjimo duomenys būtų panaudoti neteisėtai.
30 sekundžių patikrinimas prieš perkant
R. Liubertas pabrėžia, kad net labai trumpas patikrinimas gali padėti išvengti problemų. Prieš pirkdami ar diegdami programėlę, skirkite bent pusę minutės keliems klausimams:
- ar ši svetainė atrodo patikima?
- ar adresas tikrai teisingas?
- ar programėlės kūrėjas yra aiškus?
- ar atsiliepimai neatrodo dirbtiniai?
- ar prašomi leidimai logiški?
- ar kaina nėra pernelyg gera, kad būtų tiesa?
- ar tikrai man reikia šio pirkinio?
Šie klausimai neužima daug laiko, bet gali padėti išvengti sukčiavimo, duomenų vagystės ar nereikalingų impulsyvių pirkinių.
Pigus pirkinys neturėtų kainuoti jūsų privatumo
„Temu“, SHEIN, „AliExpress“ ir kitos pigaus apsipirkimo platformos gali būti patogios, tačiau jomis verta naudotis sąmoningai. Maža kaina neturėtų užmigdyti budrumo.
Svarbu suprasti, kad duomenys šiandien yra vertė. Platformoms svarbu ne tik tai, ką perkate, bet ir kaip naršote, į ką reaguojate, kada spaudžiate, kokios nuolaidos jus paveikia ir kokius sprendimus priimate impulsyviai.
Todėl saugiausias požiūris paprastas: apsipirkite, jei reikia, bet nesuteikite daugiau duomenų nei būtina. Tikrinkite leidimus, naudokite stiprius slaptažodžius, saugokite mokėjimo informaciją ir nepamirškite, kad pigiausias pasiūlymas ne visada yra geriausias sandoris.
Kartais tikroji kaina pasimato ne kasoje, o tada, kai suprantame, kiek informacijos apie save atidavėme mainais į keliais eurais pigesnę prekę.
