Klaipėdietis Nerijus už 11 400 eurų nusipirko penkerių metų senumo automobilį: suskaičiavo, kad lizingas būtų kainavęs mažiau

11 400 eurų už penkerių metų senumo automobilį sumokėjęs Nerijus (vardas pakeistas) po kurio laiko išsitraukė sąskaitas ir palygino savo sprendimą su nauju, 23 000 eurų kainuojančiu modeliu lizingu penkeriems metams. Klaipėdietis prie naudoto automobilio kainos pridėjo remonto, draudimo ir nuvertėjimo išlaidas, o lizingo atveju skaičiavo palūkanas bei būsimos automobilio vertės kritimą. Jo užrašuose išvada pasirodė netikėta: pirkti senesnį automobilį už santaupas, jo vertinimu, neapsimokėjo.

Kaip Nerijus sudėjo skaičius

Per penkerius metus naudotam automobiliui Nerijus priskyrė 3 800 eurų remonto darbams ir dalims. Į šią sumą pateko periodiniai techninės priežiūros darbai, važiuoklės remontas, padangų bei akumuliatoriaus keitimas ir keli neplanuoti gedimai. Dar 1 150 eurų jis nurodė draudimui. Jo vertinimu, per penkerius metus automobilio rinkos vertė sumažėjo 2 900 eurų: nuo 11 400 iki maždaug 8 500 eurų.

Tačiau savo pirmame palyginime Nerijus prie išlaidų pridėjo ir visą 11 400 eurų pirkimo kainą. Taip naudoto automobilio eilutėje atsirado 19 250 eurų: 11 400 + 3 800 + 1 150 + 2 900. Naujo modelio lizingui jis priskyrė 4 200 eurų palūkanų ir 5 600 eurų nuvertėjimo. Kadangi 5 600 eurų sudaro apie 24 proc. nuo 23 000 eurų, po penkerių metų naujas automobilis jo skaičiavime dar būtų vertas apie 17 400 eurų. Lizingo kainą jis įvertino 9 800 eurų, arba 4 200 + 5 600.

Būtent čia ir prasideda ginčas dėl tokio palyginimo. 11 400 eurų nėra vien išnykę pinigai, jei po penkerių metų automobilį galima parduoti už 8 500 eurų. Skaičiuojant nuosavybės kainą įprastai būtų vertinamas 2 900 eurų vertės kritimas, 3 800 eurų remontas ir 1 150 eurų draudimas. Tai sudarytų 7 850 eurų. Tuo pat metu lizingo atveju 9 800 eurų gaunami iš 4 200 eurų palūkanų ir 5 600 eurų nuvertėjimo, jeigu automobilis iš tiesų išlaikytų 17 400 eurų vertę.

Klaipėdietis Nerijus už 11 400 eurų nusipirko penkerių metų senumo automobilį: suskaičiavo, kad lizingas būtų kainavęs mažiauNuotrauka: Unsplash / Benjamin Brunner

Nuo ko priklauso rezultatas

Nerijaus išvada ypač priklauso nuo prielaidos, kad 23 000 eurų kainuojantis naujas automobilis per penkerius metus nuvertės tik 24 proc. Tai reikštų, kad jo kaina antrinėje rinkoje būtų apie 17 400 eurų. Vieniems populiariems modeliams, esant mažai ridai ir tvarkingai priežiūrai, tokia likutinė vertė gali atrodyti įmanoma. Kitų markių, komplektacijų ar variklių automobiliai per tą patį laiką gali prarasti daugiau vertės.

Rezultatą taip pat keičia palūkanų tarifas ir sutarties sąlygos, pradinis įnašas, privalomos papildomos paslaugos, draudimo kaina bei reali automobilio rida. Nerijaus 1 150 eurų draudimo suma įrašyta prie naudoto automobilio, nors naujam lizinguojamam modeliui draudimas taip pat kainuotų ir kai kuriais atvejais galėtų būti brangesnis. Kita vertus, naujesniam automobiliui gali pakakti mažiau neplanuotų remontų, daliai gedimų galiotų garantija. Jei senesnis automobilis būtų tarnavęs be 3 800 eurų remonto sąskaitų arba naujas per penkerius metus prarastų daugiau nei 5 600 eurų vertės, palyginimas pasisuktų kita kryptimi.

Kas nesutinka

Nerijaus kaimynas, taip pat vairuojantis naudotą automobilį, sako, kad 11 400 eurų pirkimo kainos ir 2 900 eurų nuvertėjimo sudėti negalima. Jo argumentas paprastas: pirkimo suma virsta automobiliu, kurį vėliau galima parduoti, o tikrasis vertės praradimas jau yra tie 2 900 eurų. Pagal tokį skaičiavimą naudoto automobilio penkerių metų išlaidos būtų 7 850 eurų, todėl jos būtų 1 950 eurų mažesnės nei 9 800 eurų lizingo palūkanos ir prognozuojamas naujo automobilio nuvertėjimas.

Kita pusė Nerijaus skaičiuose mato ne vien buhalteriją. Automobilių rinką stebintis meistras pastebi, kad 3 800 eurų remonto suma parodo ir nepatogumo kainą: laiką servisuose, netikėtus gedimus, riziką kelionėje bei galimas papildomas išlaidas, kurios dar neįvyko. Jam atrodo pagrįsta už naujesnio automobilio prognozuojamumą mokėti daugiau, jei lizingo įmoka telpa į biudžetą. Vis dėlto jis abejoja, ar 24 proc. nuvertėjimo prielaida tinka kiekvienam naujam modeliui ir kiekvienai rinkos situacijai.

O jūs skaičiavote? Parašykite savo skaičius komentaruose.