Birželis svogūnams yra vienas svarbiausių mėnesių. Būtent tada jie ne tik augina laiškus, bet ir pradeda aktyviai formuoti galvas. Jeigu šiuo metu svogūnai badauja, džiūsta, skęsta piktžolėse ar yra neteisingai laistomi, rudenį vietoje stambių, tvirtų galvų dažnai tenka rauti smulkius, kietus svogūnėlius. Aš jau seniai įsitikinau: didelis svogūnas neužauga atsitiktinai. Birželį jam reikia drėgmės, purios dirvos, trąšų ir erdvės.
Pirmiausia žiūriu į laiškus – jie parodo, ko svogūnui trūksta
Birželį svogūnų laiškai turi būti sodriai žali, statūs ir stiprūs. Jeigu jie blyškūs, ploni, lėtai auga, dažniausiai svogūnams trūksta trąšų arba dirva per skurdi. Jeigu laiškų galiukai gelsta, priežasčių gali būti kelios: sausra, užmirkimas, maistinių medžiagų trūkumas arba pažeistos šaknys.
Aš svogūnus apžiūriu ne tik iš tolo. Praskleidžiu tarpueilius, pažiūriu, ar žemė nesuslūgusi, ar nėra piktžolių, ar augalai auga vienodu tempu. Silpni svogūnai dažnai pirmi parodo, kad lysvėje kažkas negerai.
Laistymas birželį turi būti gilus, o ne paviršinis
Jeigu birželį sausa, svogūnų nelaistyti yra didelė klaida. Tuo metu formuojasi būsima galva, todėl drėgmės trūkumas tiesiogiai sumažina derlių. Tačiau ne mažesnė klaida yra kasdien palaistyti tik paviršių. Tokiu atveju šaknys negauna pakankamai vandens, o dirvos viršus greitai išdžiūsta.
Aš laistau rečiau, bet gausiai. Vanduo turi pasiekti šaknų zoną, o ne tik sudrėkinti viršutinį centimetrą. Geriausia laistyti ryte arba vakare, tiesiai į dirvą, ne ant laiškų. Jei po lietaus dirva ilgai šlapia, papildomai nelaistau, nes svogūnai labai nemėgsta užmirkimo. Nuo perteklinės drėgmės jų šaknys silpsta, o galvos gali pradėti pūti.
Piktžolės iš svogūnų atima daugiau, nei atrodo
Svogūnai turi gana silpną šaknų sistemą, todėl labai prastai konkuruoja su piktžolėmis. Birželį tai ypač svarbu. Jeigu lysvėje auga žliūgės ar kitos piktžolės, jos ištraukia iš dirvos drėgmę ir maistines medžiagas greičiau nei svogūnai.
Aš svogūnų lysves raviu reguliariai, nelaukdama, kol piktžolės sužels iki kelių. Geriausia ravėti po lietaus arba po laistymo, kai žemė minkštesnė. Tik tai darau atsargiai, nes svogūnų šaknys yra arti paviršiaus. Gilus kapstymas šalia augalo gali labiau pakenkti nei padėti.
Dirva turi būti puri, bet svogūnų nereikia apkaupti
Po lietaus ar laistymo dirvos paviršius dažnai sukietėja. Tokia pluta trukdo orui patekti prie šaknų, o svogūnų augimas sulėtėja. Todėl tarpueilius lengvai papurenu, bet prie pat galvų nelendu giliai.
Svarbi detalė: svogūnų nereikia apkaupti kaip bulvių. Priešingai, kai galvos pradeda formuotis, jų viršus turi būti lengvai matomas. Jeigu svogūną užbersite žemėmis, galva gali augti prasčiau, ilgiau bręsti ir būti jautresnė puviniui.
Birželio tręšimas: mažiau azoto, daugiau svogūnų galvoms reikalingų medžiagų
Sezono pradžioje svogūnams reikia azoto, kad augtų laiškai, bet birželį su azotu jau elgiuosi atsargiai. Per daug azoto skatina vešlius laiškus, tačiau galvos gali formuotis prasčiau, o derlius blogiau laikytis per žiemą.
Birželį labiau vertinu kalį ir fosforą. Jie padeda formuotis tvirtesnėms galvoms ir gerina svogūnų kokybę. Naudoju pelenus nedideliais kiekiais, komposto ištrauką arba subalansuotas daržovėms skirtas trąšas, bet visada laikydamasi normų. Svogūnų pertręšti nereikia – jie geriau reaguoja į nuoseklią, saikingą priežiūrą.
Laiškų nelaužau, nes taip pats sumažinčiau derlių
Kartais dar tenka išgirsti patarimą nulaužti arba užminti svogūnų laiškus, kad galvos greičiau augtų. Aš taip nedarau. Kol laiškai žali, jie maitina svogūną. Kuo stipresni ir sveikesni laiškai birželį, tuo daugiau maistinių medžiagų augalas gali sukaupti galvoje.
Laiškai patys pradės gulti tada, kai svogūnai bręs. Per anksti juos nulenkus, svogūnai dažnai lieka mažesni, o jų laikymosi kokybė suprastėja.
Dideli svogūnai prasideda nuo nuoseklumo
Jeigu noriu, kad svogūnai užaugtų stambūs, birželį jiems neleidžiu patirti streso. Palaikau tolygią drėgmę, neleidžiu piktžolėms užgožti lysvės, purenu tarpueilius, saikingai patręšiu ir nelaužau laiškų.
Svogūnas nėra įnoringas augalas, bet jis labai greitai reaguoja į klaidas. Kai birželį gauna erdvės, oro, vandens ir tinkamų maistinių medžiagų, jo galva ima storėti akyse. Būtent šis mėnuo dažnai nulemia, ar skinsime smulkius svogūnėlius, ar tvirtas, sunkias, beveik obuolio dydžio galvas.
