Prieš pat vasarą slyvoms prasideda labai svarbus etapas. Medis jau būna nužydėjęs, pradeda auginti jaunus vaisius, leidžia naujus ūglius ir tuo pačiu eikvoja daug jėgų. Būtent dabar sprendžiasi, ar derlius bus gausus, ar slyvos byrės, smulkės, sirgs ir noks prastai. Iš savo patirties galiu pasakyti: slyvos nėra labai lepios, bet jos labai aiškiai parodo, jei pavasario pabaigoje joms pritrūksta vandens, trąšų, šviesos ar apsaugos nuo kenkėjų.
Pirmiausia apžiūriu vaisių užuomazgas ir šakas
Kai slyvos baigia žydėti, visada apžiūriu, kaip mezgasi vaisiai. Jei užuomazgų labai daug, medis vėliau gali pats dalį jų numesti. Tai normalu, bet jei slyvų paliekama per daug, jos dažnai užauga smulkesnės, šakos linksta, o medis išsenka. Jaunesniems ar silpnesniems medžiams per didelė vaisių našta ypač pavojinga.
Jeigu matau, kad vaisiai auga labai tankiai, dalį jų praretinu. Palieku stipresnes, gražesnes užuomazgas, o silpnas, pažeistas ar augančias kekėmis pašalinu. Tai atrodo drastiška, bet vėliau slyvos būna stambesnės, gražiau sunoksta, o šakos mažiau lūžta.
Laistymas dabar labai svarbus
Slyvos nemėgsta nei užmirkimo, nei ilgos sausros. Prieš vasarą, kai vaisiai pradeda augti, drėgmės trūkumas labai greitai atsiliepia derliui. Medis gali mesti dalį užuomazgų, vaisiai lieka smulkūs, o lapai ima vysti karštesnėmis dienomis.
Aš slyvas laistau rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų gilesnes šaknis. Paviršinis palaistymas naudos duoda mažai. Ypač stebiu jaunus medelius ir tuos, kurie auga lengvoje, greitai džiūstančioje dirvoje. Po laistymo labai naudinga pamulčiuoti pomedį nupjauta apvytinta žole, kompostu ar smulkinta žieve, tik mulčio nepristumiu prie pat kamieno.
Tręšiu saikingai – per daug azoto slyvoms kenkia
Prieš vasarą slyvoms reikia „maisto”, bet čia svarbu nepersistengti. Jei duosime per daug azoto, medis ims auginti daug minkštų ūglių ir lapų, bet vaisiai gali smulkėti, vėliau prasčiau nokti, o ligos plis greičiau.
Aš šiuo metu renkuosi kompostą, perpuvusį mėšlą labai saikingai arba vaismedžiams skirtas subalansuotas trąšas. Jei medis jau stipriai auga, azoto daugiau neduodu. Vaisių formavimosi metu svarbesnis kalis ir kalcis – jie padeda vaisiams augti tvirtesniems, gerina kokybę ir atsparumą. Medžio pelenus naudoju tik labai saikingai ir tik tada, jei dirva nėra per šarminė.
Kenkėjus reikia stabdyti dar prieš derliaus nokimą
Slyvas dažnai puola amarai, pjūkleliai, vaisėdžiai ir kiti kenkėjai. Jei jų nepastebime laiku, vėliau vaisiai gali kristi, sukirmyti arba pradėti pūti. Aš pavasario pabaigoje labai atidžiai apžiūriu jaunus ūglius ir lapų apačią. Susisukę lapai dažnai išduoda amarus.
Jei kenkėjų nedaug, pirmiausia pašalinu stipriausiai pažeistas šakeles arba nuplaunu kolonijas vandens srove. Taip pat stebiu skruzdėles – jos dažnai saugo amarus. Ant kamieno galima uždėti lipnias juostas, kurios sumažina jų keliavimą į lają.
Po žydėjimo svarbi ligų profilaktika
Tankus, nevėdinamas slyvos vainikas – puiki vieta ligoms. Jei medis labai sutankėjęs, pašalinu nulūžusias, sausas, į vidų augančias šakas. Stipraus genėjimo prieš vasarą paprastai nedarau, bet sanitarinis tvarkymas labai praverčia. Geresnis oro judėjimas reiškia mažiau drėgmės ant lapų ir vaisių, o tai mažina puvinių bei grybinės kilmės ligų riziką.
Taip pat surenku nukritusius, pažeistus vaisius. Jų nepalieku po medžiu, nes tai gali tapti ligų ir kenkėjų židiniu. Tvarkingas pomedis slyvoms labai svarbus.
Prieš vasarą slyvai labiausiai reikia pusiausvyros
Kad slyvos būtų gausios, skanios ir medis išliktų sveikas, dabar svarbiausia ne viena stebuklinga priemonė, o keli darbai kartu: pakankama drėgmė, saikingas tręšimas, vaisių retinimas, kenkėjų stebėjimas, mulčias ir tvarkingas vainikas.
Jei slyvai prieš vasarą tinkamai padedame, ji atsidėkoja stambesniais, saldesniais vaisiais ir stipresnėmis šakomis. O sveikas medis dera ne vieną sezoną – todėl dabar skiriamas dėmesys atsiperka ne tik šiemet, bet ir kitais metais.
