Vasaros pradžia bijūnams yra labai svarbus metas. Vieni krūmai dar krauna pumpurus, kiti jau pradeda žydėti, o kai kurie po žydėjimo ruošiasi kitiems metams. Būtent dabar padarytos klaidos dažnai lemia, ar žiedai bus stambūs, tvirti ir ryškūs, ar išsiskleis smulkesni, greitai nulinks ir trumpai džiugins. Aš bijūnus auginu ne vienerius metus ir galiu pasakyti paprastai: jie nemėgsta perteklinio lepinimo, bet tinkamos trąšos tinkamu laiku daro tikrus stebuklus.
Pirmoji trąša – kalio ir fosforo mišinys žiedams stiprinti
Jeigu vasaros pradžioje reikėtų pasirinkti tik vieną trąšų kryptį bijūnams, rinkčiausi kalį ir fosforą. Fosforas padeda šaknims ir žiedpumpuriams, o kalis stiprina visą augalą, gerina žiedų kokybę ir padeda stiebams išlaikyti sunkias žiedų galvas.
Aš vengiu trąšų, kuriose daug azoto. Azotas skatina lapų augimą, bet nuo jo bijūnai gali tapti pernelyg minkšti, vešlūs, o žiedai – sunkiau išlaikomi. Vasaros pradžioje man svarbiausia ne lapų kalnas, o tvirti stiebai ir kokybiški žiedai.
Tinka žydintiems augalams skirtos kompleksinės trąšos, kuriose azoto mažiau, o kalio ir fosforo daugiau. Jas beriu ne prie pat kerelio centro, o aplink augalą, ten, kur aktyviau dirba šaknys. Po tręšimo būtinai palaistau, nes sausos trąšos dirvoje veikia prastai ir gali erzinti šaknis.
Antroji trąša – medžio pelenai, bet tik saikingai
Medžio pelenus bijūnams naudoju atsargiai, tačiau jie gali būti labai naudingi. Juose yra kalio, kalcio ir kitų mineralinių medžiagų, kurios padeda augalui būti tvirtesniam. Ypač pelenus vertinu ten, kur dirva rūgštesnė, nes bijūnai paprastai geriau jaučiasi neutralioje arba silpnai šarminėje dirvoje.
Svarbiausia – nepadauginti. Aš niekada nepilu pelenų storu sluoksniu. Užtenka nedidelės saujos aplink suaugusį krūmą, lengvai įterpiant į viršutinį dirvos sluoksnį arba tiesiog paberiant prieš lietų. Pelenų nenaudoju kartu su azotinėmis trąšomis ar šviežiu mėšlu, nes tokie deriniai gali būti nenaudingi ir net kenksmingi.
Taip pat labai svarbu naudoti tik švarius medžio pelenus. Netinka pelenai nuo dažytos, impregnuotos medienos, kartono ar įvairių atliekų. Tokiais dalykais sode nerizikuoju.
Trečioji trąša – kompostas arba biohumusas ilgalaikei jėgai
Jeigu kalis ir fosforas yra greitesnė pagalba žiedams, tai kompostas arba biohumusas yra ilgalaikė bijūnų stiprybė. Bijūnai vienoje vietoje gali augti daug metų, todėl dirvos kokybė jiems labai svarbi. Skurdi, suslūgusi, be gyvybės dirva net ir gerai patręštam augalui neleis parodyti viso grožio.
Vasaros pradžioje aplink bijūnus uždedu ploną komposto arba biohumuso sluoksnį. Jis pagerina dirvos struktūrą, padeda išlaikyti drėgmę ir pamažu maitina augalą. Tik svarbu neužversti bijūno kerelio centro. Jei žemė ar kompostas bus supiltas per aukštai ant kaklelio, bijūnas gali prasčiau žydėti.
Kompostą mėgstu naudoti ir po žydėjimo. Daugelis pamiršta, kad bijūnų priežiūra nesibaigia nukritus paskutiniam žiedlapiui. Po žydėjimo augalas kaupia jėgas kitiems metams, todėl švelnus pamaitinimas jam labai naudingas.
Kada tręšti, kad nauda būtų didžiausia
Geriausias laikas tręšti – kai dirva drėgna, bet ne permirkusi. Jei ilgai nelijo, pirmiausia palaistau, o tik tada tręšiu. Po tręšimo dar kartą lengvai palaistau, kad maistinės medžiagos pasiektų šaknis.
Netręšiu per kaitrą ir vidurdienio saulę. Bijūnai tuo metu patiria stresą, todėl stipresnis tręšimas gali labiau pakenkti nei padėti. Geriausia tai daryti ryte arba vakare, kai oras ramesnis.
Ko nedarau, jei noriu didelių žiedų
Bijūnų nepertręšiu azotu, nepilu šviežio mėšlo ir nebarstau trąšų tiesiai ant stiebų. Taip pat nesitikiu, kad trąšos vienos padarys stebuklą. Dideliems žiedams reikia ir saulės, ir drėgmės, ir atramų, ypač pilnaviduriams bijūnams, kurių žiedai po lietaus tampa labai sunkūs.
Jeigu noriu itin stambių žiedų, ant kai kurių stiebų palieku pagrindinį pumpurą, o silpnesnius šoninius pašalinu. Tada augalas daugiau jėgų skiria vienam žiedui, ir jis būna įspūdingesnis.
Tinkamos trąšos dabar lemia ne tik šių metų žydėjimą
Vasaros pradžioje bijūnams labiausiai reikia ne stipraus skatinimo, o protingos pagalbos. Kalio ir fosforo trąšos stiprina žiedus, medžio pelenai suteikia mineralų, o kompostas arba biohumusas gerina dirvą ir palaiko augalą ilgam.
Mano patirtis rodo, kad saikingai ir laiku patręšti bijūnai žydi tvirčiau, jų žiedai ilgiau laikosi, o krūmai metai iš metų tampa vis gražesni. Bijūnas nėra augalas, kurį reikia nuolat lepinti, bet vasaros pradžioje jis tikrai atsidėkoja už teisingą priežiūrą.
