Daug žmonių apie kaminą prisimena tik tada, kai ateina šaltis ir namuose vėl norisi užkurti krosnį, židinį ar katilą. Tačiau nevalytas arba netvarkingas dūmtraukis nėra tik buitinė smulkmena. Jis gali tapti gaisro priežastimi, problema draudimo bendrovei ir klausimu, į kurį po nelaimės teks atsakyti labai konkrečiai: ar kaminas buvo prižiūrėtas, ar tik „visada veikė“?
Kodėl kaminas nėra tik vamzdis ant stogo
Iš pirmo žvilgsnio kaminas atrodo paprastas daiktas: dūmai išeina lauk, namuose šilta, viskas veikia. Tačiau realybėje dūmtraukis yra viena svarbiausių namo saugumo dalių.
Kiekvieną kartą kūrenant malkomis, briketais, anglimis ar kitu kietu kuru, dūmtraukyje kaupiasi suodžiai. Jei kuras drėgnas, degimas prastas, trūksta oro ar krosnis kūrenama neteisingai, suodžių ir dervų kaupiasi dar daugiau.
Problema ta, kad suodžiai gali užsidegti. Tada temperatūra kamine šokteli labai aukštai, o ugnis gali persimesti į perdangas, stogą ar šalia esančias degias konstrukcijas.
Trumpa taisyklė paprasta: jei namuose kūrenate krosnį, židinį ar katilą, kaminas turi būti prižiūrimas ne tada, kai jau rūksta į vidų, o reguliariai.
Kodėl „kūrenu jau 20 metų“ nėra saugumo garantija
Daugelyje sodybų ir senesnių namų krosnys bei kaminai naudojami dešimtmečius. Savininkai dažnai sako: „Visą gyvenimą taip kūrenome ir nieko neatsitiko.“ Tačiau būtent čia ir prasideda rizika.
Kaminas sensta. Plytos trupa, siūlės skilinėja, įdėklai dėvisi, stogo konstrukcijos aplink dūmtraukį gali būti pakitusios. Jei namas renovuotas, apšiltintas ar pakeista krosnis, sena sistema gali nebeatitikti naujų naudojimo sąlygų.
Dar viena bėda – žmonės dažnai pakeičia kurą arba įsirengia galingesnį katilą, bet nepasitikrina, ar kaminas tam tinka. Tai panašu į bandymą prie seno elektros laido prijungti daug galingesnį prietaisą: kurį laiką gali veikti, bet rizika didėja.
Todėl senas kaminas nėra automatiškai pavojingas, bet jis turi būti patikrintas. Ypač jei matyti įtrūkimai, byra tinkas, juntamas dūmų kvapas, patalpose atsiranda suodžių ar krosnis sunkiai traukia.
Kada kaminą reikia valyti
Kaminą verta išvalyti prieš kiekvieną šildymo sezoną. Tai pats paprasčiausias žingsnis, kurį daug žmonių atidėlioja iki paskutinės minutės.
Jei kūrenama intensyviai, vien karto per metus gali nepakakti. Kuo dažniau naudojama krosnis ar katilas, kuo prastesnis kuras, kuo drėgnesnės malkos, tuo greičiau kaupiasi suodžiai.
Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie kūrena drėgnomis malkomis. Jos dega prasčiau, išskiria daugiau dūmų, o kamine greičiau formuojasi lipnios apnašos. Tokios nuosėdos gali būti pavojingesnės nei paprasti sausi suodžiai.
Praktikoje geriausia turėti paprastą įprotį: prieš šildymo sezoną iškviesti specialistą arba, jei mokate ir galite saugiai tai padaryti, išvalyti kaminą patiems. Tačiau jei sistema sena, sudėtinga ar kyla abejonių, geriau nerizikuoti ir kviesti kaminkrėtį.
Ką gali reikšti dūmų kvapas namuose
Jeigu namuose jaučiate dūmų kvapą, tai nėra „normalus krosnies aromatas“. Tai ženklas, kad sistema neveikia taip, kaip turėtų.
Dūmai į patalpą gali patekti dėl prastos traukos, užsikimšusio kamino, netinkamai veikiančios sklendės, per mažo oro kiekio patalpoje arba pažeistos krosnies konstrukcijos.
Dar pavojingesnė situacija – smalkės. Jos neturi kvapo, spalvos ir skonio, todėl žmogus gali nepastebėti pavojaus. Būtent todėl namuose, kuriuose kūrenama kietu kuru, verta turėti ne tik dūmų detektorių, bet ir smalkių detektorių.
Jeigu kūrenant pradeda skaudėti galvą, pykina, svaigsta, atsiranda silpnumas ar mieguistumas, reikia nedelsiant vėdinti patalpas, nutraukti kūrenimą ir pasirūpinti saugumu. Tokie simptomai gali būti labai rimtas įspėjimas.
Kodėl draudimas po gaisro gali užduoti nemalonių klausimų
Daugelis žmonių ramiai gyvena manydami, kad jei namas apdraustas, po nelaimės viskas bus padengta. Tačiau draudimas nėra leidimas nesirūpinti saugumu.
Jei gaisras kilo dėl netvarkingo kamino, neprižiūrėtos krosnies ar aiškiai pažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų, draudimo bendrovė gali vertinti, ar savininkas tinkamai rūpinosi turtu.
Po gaisro gali būti klausiama, kada kaminas buvo valytas, ar buvo pastebimų defektų, ar įrenginiai buvo naudojami pagal paskirtį, ar namuose buvo dūmų detektorius, ar nebuvo savavališkų pavojingų pakeitimų.
Čia ir atsiranda svarbi detalė: net jei formaliai turite draudimą, netvarkinga šildymo sistema gali komplikuoti žalos atlyginimą. Todėl kamino priežiūra yra ne tik saugumo, bet ir finansinės rizikos klausimas.
Kokios klaidos dažniausiai sukelia pavojų
Viena dažniausių klaidų – kūrenti tuo, kas po ranka. Į krosnį metamos dažytos lentos, laminuotos plokštės, šiukšlės, plastikas ar drėgnos malkos. Tai kenkia ne tik aplinkai, bet ir pačiai šildymo sistemai.
Kita klaida – uždaryti sklendes per anksti. Žmonės nori ilgiau išlaikyti šilumą, tačiau jei degimas dar nesibaigęs, gali kauptis pavojingos dujos.
Trečia klaida – palikti kūrenamą krosnį be priežiūros arba išeiti miegoti, kai sistema dar veikia nestabiliai. Ypač pavojinga tai sodybose, kur žmonės atvyksta savaitgaliui, greitai prikūrena atšalusį namą ir neįvertina senos sistemos būklės.
Ketvirta klaida – laikyti degius daiktus per arti krosnies, židinio ar kamino sienelės. Malkos, popierius, baldai, užuolaidos ar drabužiai neturėtų būti ten, kur juos gali paveikti karštis ar žiežirbos.
Ką verta pasitikrinti prieš šildymo sezoną
Pirmiausia apžiūrėkite, ar kaminas neturi akivaizdžių įtrūkimų, ar nebyra plytos, ar nėra keistų dėmių, drėgmės ar suodžių pėdsakų. Tai gali rodyti, kad sistema nėra sandari.
Patikrinkite, ar krosnis, židinys ar katilas traukia normaliai. Jei dūmai veržiasi į patalpą, ugnis sunkiai įsidega arba kūrenant girdisi neįprasti garsai, tai nėra smulkmena.
Pasirūpinkite dūmų detektoriumi. Jis turi būti veikiantis, su gera baterija ir įrengtas tinkamoje vietoje. Jei namuose kūrenama kietu kuru, verta pagalvoti ir apie smalkių detektorių.
Taip pat verta turėti gesintuvą. Jis neturi gulėti giliai sandėliuke po dėžėmis. Gaisro metu svarbios sekundės, todėl gesintuvas turi būti lengvai pasiekiamas.
Kada būtina kviesti specialistą
Specialistą verta kviesti ne tik tada, kai kaminas jau nebetraukia. Geriau tai padaryti anksčiau, jei sistema sena, ilgai nevalyta, buvo nenaudota kelerius metus arba namą ką tik įsigijote.
Ypač svarbu patikrinti kaminą perkant seną sodybą ar namą. Pirkėjai dažnai žiūri į stogą, langus, šildymo kainas, bet pamiršta dūmtraukį. O būtent jis vėliau gali pareikalauti nemažų išlaidų.
Jei planuojate įsirengti naują židinį ar katilą, taip pat nereikėtų jungti jo prie seno kamino nepasitarus su specialistu. Ne kiekvienas kaminas tinka kiekvienam šildymo įrenginiui.
Klaida čia gali kainuoti brangiai: netinkama trauka, kondensatas, dūmai patalpose, greitas suodžių kaupimasis arba reali gaisro rizika.
Kodėl ši tema aktuali sodybų savininkams
Sodybose rizika dažnai dar didesnė nei nuolat gyvenamuose namuose. Pastatas ilgai būna nekūrenamas, sudrėkęs, atšalęs, o atvykus savaitgaliui norisi greitai prišildyti patalpas.
Tada krosnis kūrenama intensyviai, kartais naudojamos ne iki galo sausos malkos, o kaminas būna seniai nevalytas. Tai pavojingas derinys.
Be to, sodybose dažnai būna senos krosnys, savadarbiai sprendimai, neaiškūs dūmtraukiai ir dokumentų stoka. Jei tokį turtą paveldėjote ar nusipirkote, nereikėtų manyti, kad viskas gerai vien todėl, jog ankstesnis savininkas taip gyveno metų metus.
Sodyba turi būti jauki, bet ne pavojinga. O jaukumas prie krosnies prasideda nuo tvarkingo kamino.
Trumpa taisyklė kiekvienam namo savininkui
Jeigu namuose, sodyboje ar ūkiniame pastate kūrenate krosnį, židinį ar katilą, kaminas turi būti reguliariai valomas ir tikrinamas. Ne tada, kai jau pasirodo dūmai, o prieš prasidedant problemoms.
Dūmų kvapas, prasta trauka, byrančios plytos, įtrūkimai, seniai nevalytas dūmtraukis ar drėgnos malkos nėra smulkmenos. Tai ženklai, kad reikia sustoti ir pasitikrinti.
Kaminas gali metų metus tyliai stovėti ant stogo ir atrodyti nepavojingas. Bet užtenka vieno blogo kūrenimo, vienos suodžių sankaupos ar vieno įtrūkimo, kad jaukus vakaras prie ugnies virstų labai brangia pamoka.
