Žmogui, planuojančiam saulės elektrinę ant stogo, pirmas noras dažnai būna labai paprastas – uždengti kuo didesnį plotą ir gaminti kuo daugiau elektros. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška: kuo daugiau saulės modulių, tuo daugiau elektros, tuo mažesnės sąskaitos ir greitesnė investicijos grąža. Tačiau realybėje viso stogo saulės panelėmis uždengti dažnai nepavyksta, ir tam yra ne viena priežastis.
Čia atsiranda vadinamoji 33 % taisyklė. Ji svarbi ne tik dėl pačių saulės modulių, bet ir dėl saugumo, stogo apkrovos, priežiūros bei ugniagesių darbo, jeigu pastate kiltų gaisras. Kitaip tariant, ši taisyklė nėra sugalvota tam, kad kažkas specialiai apribotų elektrinės galią. Ji reikalinga tam, kad saulės elektrinė ant stogo būtų ne tik naudinga, bet ir saugi.
Kas yra 33 % saulės panelių taisyklė?
33 % taisyklė reiškia, kad planuojant saulės modulių išdėstymą ant stogo negalima tiesiog aklai užpildyti viso laisvo ploto. Tokia taisyklė ar panašūs reikalavimai taikomi tam, kad ant stogo liktų pakankamai vietos judėjimui, prieigai ir saugiam darbui avarijos atveju.
Jeigu kiltų gaisras, ugniagesiams gali reikėti patekti ant stogo, judėti aplink konstrukcijas arba atlikti dūmų ventiliavimą. Jei visas stogas būtų uždengtas moduliais, jų darbas taptų daug sudėtingesnis, o kai kuriais atvejais – ir pavojingesnis. Dėl to planuojant elektrinę reikia palikti laisvas zonas, kurios leistų pasiekti svarbias stogo vietas.
Kodėl negalima uždengti viso stogo?
Saulės moduliai nėra tik plokštės, kurios tyliai guli ant stogo ir gamina elektrą. Jie turi tvirtinimo konstrukcijas, laidus, jungtis, papildomus techninius elementus ir sukuria papildomą apkrovą stogui. Todėl planuojant elektrinę reikia palikti tarpus nuo stogo kraštų, viršūnės, kaminų, liukų, vėdinimo angų ir kitų svarbių vietų.
Tai padeda išlaikyti saugų priėjimą, leidžia atlikti priežiūros darbus ir sumažina riziką, kad vėliau dėl netinkamo išdėstymo kils problemų. Kitaip tariant, daugiau modulių nebūtinai reiškia geresnį sprendimą. Jeigu sistema suplanuota prastai, papildomi moduliai gali tapti ne privalumu, o galvos skausmu.
Kam ši taisyklė svarbiausia?
Ši taisyklė svarbi žmonėms, kurie planuoja saulės elektrinę ant individualaus namo, ūkinio pastato, garažo ar kito stogo. Dažnai savininkas žiūri į stogo plotą ir galvoja, kad ten dar tikrai tilptų keli papildomi moduliai. Tačiau montuotojai turi vertinti ne tik laisvą vietą, bet ir stogo formą, nuolydį, kraštus, šešėlius, technines zonas bei saugius praėjimus.
Būtent todėl galutinė įrengiamos elektrinės galia kartais būna mažesnė, nei žmogus tikėjosi iš pirmo žvilgsnio. Tai nebūtinai reiškia, kad montuotojai nori įrengti mažiau. Dažnai tai reiškia, kad sistema projektuojama taip, kad būtų saugi, patogi prižiūrėti ir atitiktų praktinius reikalavimus.
Yra ir kita 33 % taisyklė
Saulės elektrinių srityje 33 % taisyklė turi ir dar vieną reikšmę. Ji susijusi ne su stogo plotu, o su keitiklio ir saulės modulių galios santykiu. Šiuo atveju dažnai kalbama apie 133 % santykį. Tai reiškia, kad saulės modulių nominali galia gali būti maždaug trečdaliu didesnė nei keitiklio galia.
Pavyzdžiui, 5 kW keitiklis gali būti derinamas su maždaug 6–7 kW saulės modulių sistema. Iš pradžių tai gali skambėti keistai, nes atrodo, kad keitiklis turėtų būti tokios pačios galios kaip ir moduliai. Tačiau praktikoje saulės elektrinės ne visada dirba maksimaliu pajėgumu, todėl toks sprendimas gali būti visiškai normalus.
Kodėl modulių galia gali būti didesnė už keitiklio?
Priežastis paprasta: saulės moduliai retai visą laiką veikia idealiomis sąlygomis. Jų gamyba priklauso nuo saulės intensyvumo, debesuotumo, metų laiko, stogo krypties, pasvirimo kampo, temperatūros ir šešėlių. Todėl reali elektros gamyba dažnai būna mažesnė už teorinę maksimalią galią.
Dėl to montuotojai kartais projektuoja sistemą taip, kad modulių nominali galia būtų didesnė už keitiklio galią. Tokiu būdu keitiklis efektyviau išnaudojamas didesnę metų dalį, ypač tada, kai sąlygos nėra idealios. Tai leidžia iš sistemos išspausti daugiau naudos ne vien tomis keliomis valandomis, kai saulė šviečia stipriausiai.
Kuo čia susijusi 20 % taisyklė?
Planuojant saulės elektrinę dažnai minima ir 20 % taisyklė. Ji padeda suprasti, kokio dydžio sistemos gali reikėti pagal realų elektros suvartojimą. Paprastai sakoma, kad sistema turėtų pagaminti apie 20 % daugiau elektros nei vidutinis mėnesinis suvartojimas.
Šis rezervas reikalingas dėl didesnių apkrovų, sezoniškumo, debesuotų dienų ir kitų sąlygų, kurios gali sumažinti saulės elektrinės efektyvumą. Tai nėra stebuklinga formulė, bet gera pradinė gairė. Ji padeda nepasirinkti per mažos sistemos, kuri vėliau nepateisintų lūkesčių.
Ką reikia žinoti prieš montuojant saulės elektrinę?
Prieš montuojant saulės elektrinę svarbu ne tik suskaičiuoti, kiek modulių telpa ant stogo. Reikia įvertinti, kiek elektros iš tikrųjų suvartojate, kokia yra stogo būklė, ar jis atlaikys papildomą apkrovą, kur krenta šešėliai ir kokie saugumo reikalavimai taikomi konkrečiam pastatui.
33 % taisyklė čia tampa ne kliūtimi, o apsauga. Ji padeda suplanuoti saulės elektrinę taip, kad ji būtų ne tik galinga, bet ir saugi, patogi prižiūrėti bei tinkamai pritaikyta konkrečiam stogui. Būtent todėl verta žiūrėti ne tik į tai, kiek modulių fiziškai telpa, bet ir į tai, ar visas sprendimas bus protingas ilgalaikėje perspektyvoje.
