Kartais didžiausi netikėtumai laukia ne ten, kur jų ieškome. Vienai amerikiečių automobilių entuziastų komandai senas, apleistas garažas iš pradžių atrodė kaip rizikingas pirkinys už 17 tūkst. dolerių. Tačiau vos po kelių dienų paaiškėjo, kad už purvu aplipusių durų slypėjo istorija, kurios jie nepamirš dar ilgai.
Garažas buvo toks senas ir apleistas, kad jo vartai beveik visiškai atsidūrė po žeme. Įvažiavimą dengė purvo ir žemių sluoksnis, todėl naujiesiems savininkams teko imtis kastuvų ir rankomis atkasinėti kelią iki durų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodė kaip dar vienas varginantis darbas su neaiškia pabaiga.
Ankstesnis savininkas perspėjo, kad garažo išvalymas gali užtrukti net savaitę. Tačiau entuziastams pakako vos poros dienų, kad jie pagaliau atidarytų duris ir pamatytų, kas tiek metų buvo paslėpta viduje.
Po storu dulkių ir purvo sluoksniu stovėjo tikras amerikietiškų sportinių automobilių simbolis — „Chevrolet Corvette C3 Stingray“.
Automobilis garaže buvo prastovėjęs beveik du dešimtmečius. Kadaise jis čia buvo paliktas dėl transmisijos problemų, o vėliau, regis, tiesiog pamirštas. Tačiau net ir po tiek metų „Corvette“ neprarado savo charakterio. Po dulkėmis slėpėsi stiklo pluošto kėbulas, „Edelbrock“ variklis ir įdomios modifikacijos, kurios, kaip paaiškėjo, kadaise buvo atliktos Japonijoje.
Komanda greitai suprato, kad rado ne šiaip seną automobilį. Tai buvo „Targa“ versija su nuimamu permatomu stogo skydeliu — detalė, kuri tokiam radiniui suteikė dar daugiau žavesio.
Iš pradžių automobilio būklė kėlė daug abejonių. Juk beveik dvidešimt metų stovėjęs sportinis automobilis galėjo būti visiškai nebeprikeltas. Tačiau pirminė apžiūra suteikė vilties: variklis nebuvo užstrigęs.
Entuziastai ėmėsi darbo. Jie išvalė degalų sistemą, pašalino senas nuosėdas ir paruošė automobilį pirmajam bandymui užvesti. Akimirka buvo įtempta — niekas nežinojo, ar po tiek metų tyloje variklis dar parodys gyvybės ženklų.
Ir tada jis užsivedė.
Savininkų nuostabai, senasis „Corvette“ ne tik atgijo, bet ir netrukus galėjo pajudėti pats. Į automatinę pavarų dėžę įpylus alyvos, paaiškėjo, kad ji taip pat veikia. Automobilis, kuris daugelį metų stovėjo palaidotas po dulkėmis ir purvu, vėl galėjo riedėti savo eiga.
Po pirmųjų sėkmingų bandymų „Corvette“ buvo nuvežtas į plovyklą. Ten atsiskleidė dar viena maloni staigmena: po beveik dvidešimties metų nešvarumų sluoksniu slėpėsi gana gerai išsilaikiusi ryški kėbulo danga. Nuplautas automobilis vėl priminė tai, kuo kadaise ir buvo — akį traukiantį amerikietišką sportinį automobilį.
Vis dėlto komanda nusprendė automobilio ilgai nepasilikti. Atkūrę pagrindines jo funkcijas, jie nutarė „Corvette“ parduoti. Skaičiavimai buvo paprasti: garažas kainavo 17 tūkst. dolerių, todėl tikėtasi už automobilį gauti bent 18 tūkst. dolerių ir uždirbti apie tūkstantį.
Tačiau rinka nusprendė kitaip. Didžiausias pasiūlymas siekė 17 500 dolerių. Tai buvo mažiau, nei savininkai tikėjosi, bet vis tiek reiškė 500 dolerių pelną.
„Galėjome metus laukti geresnio pasiūlymo arba tiesiog pasiimti tuos 500 dolerių dabar. Mums tai buvo tik dvi dienos ir daug emocijų“, — sakė vienas komandos narių.
Nors finansinė nauda nebuvo įspūdinga, ši istorija tikrai nebuvo vien apie pinigus. Už senų garažo vartų entuziastai rado ne tik automobilį, bet ir gabalėlį automobilių istorijos — tokį radinį, dėl kurio verta susitepti rankas, sugaišti laiką ir patikėti, kad net labiausiai apleistose vietose kartais slepiasi tikri lobiai.
