Kai jis 2015 metais ant namo stogo įsirengė saulės elektrinę, daug kam tai dar atrodė kaip brangus eksperimentas. Po aštuonerių metų vyras suskaičiavo rezultatus – ir paaiškėjo, kad rizika atsipirko su kaupu. Dvi jo elektrinės jau sutaupė daugiau kaip 21 tūkst. eurų.
Šiandien saulės elektrinės jau nieko nebestebina. Jas įsirengia namų savininkai, įmonės, ūkininkai, o kalbos apie mažesnes elektros sąskaitas tapo įprastos. Tačiau prieš aštuonerius metus viskas atrodė visai kitaip.
Tuo metu investuoti į saulės energetiką daugeliui dar atrodė rizikinga. Įranga kainavo daug, technologija nebuvo tokia masiškai paplitusi, o atsakymas į svarbiausią klausimą – ar tai tikrai atsipirks – nebuvo toks akivaizdus.
Vis dėlto „YouTube“ kanalo „Panele Fotowoltaiczne“ autorius nusprendė surizikuoti. Ir dabar, praėjus aštuoneriems metams, jis atskleidė skaičius, kurie gali priversti ne vieną pasigailėti, kad saulės elektrinės neįsirengė anksčiau.
Sprendimas, kuris tada atrodė kaip avantiūra
Savo kelionę į saulės energetiką vyras pradėjo dar 2015 metų spalį. Pirmąją fotovoltinę elektrinę jis įsirengė ant namo stogo – tuo metu, kai tokios sistemos dar nebuvo masinis reiškinys.
Tai nebuvo mažas pirkinys ar spontaniškas bandymas. Tai buvo rimta investicija, kurios sėkmė turėjo paaiškėti tik po daugelio metų.
Po metų, 2016 metų rugpjūtį, vyras nusprendė žengti dar toliau – įsirengė antrąją saulės elektrinę ant žemės, netoli savo darbo vietos.
Taigi jis turėjo dvi skirtingas sistemas: vieną namuose, kitą prie darbo. Ir abi pradėjo dirbti ne teoriškai, o labai konkrečiai – mažindamos sąskaitas.
Pirmoji elektrinė kainavo beveik 11 tūkst. eurų
Pirmoji saulės elektrinė, įrengta ant namo stogo, buvo sudaryta iš 38 polikristalinių modulių. Kiekvieno jų galia siekė 250 Wp, o bendra modulių galia sudarė 9,5 kWp.
Taip pat buvo sumontuotas 8,2 kW galios inverteris.
Visa ši investicija, įskaitant PVM, kainavo 46 170 zlotų, arba maždaug 10 944 eurus.
Tai suma, kuri daugeliui šeimų tuo metu galėjo atrodyti sunkiai pateisinama. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad šie pinigai nebuvo išmesti į balą.
Po metų jis įsirengė dar vieną sistemą
2016 metais atsirado ir antroji elektrinė. Ji buvo sumontuota ant žemės, netoli darbo vietos.
Šią sistemą sudarė 24 tokios pačios galios moduliai, o jos kaina siekė 32 841 zlotą, arba apie 7 785 eurus.
Abi investicijos kartu kainavo daugiau kaip 18 tūkst. eurų. Skamba daug. Tačiau svarbiausia yra tai, kas nutiko vėliau.
Po 8 metų paaiškėjo tikrasis smūgis
Po aštuonerių metų vyras suskaičiavo, kiek abi elektrinės realiai leido sutaupyti.
Rezultatai – įspūdingi:
- ant namo stogo įrengta elektrinė sutaupė 49 361 zlotą, arba apie 11 701 eurą;
- ant žemės įrengta elektrinė sutaupė 39 374 zlotus, arba apie 9 333 eurus.
Iš viso abi sistemos per aštuonerius metus sutaupė 88 735 zlotus, arba daugiau kaip 21 tūkst. eurų.
Kitaip tariant, tai nebuvo graži teorija apie žaliąją energiją. Tai buvo realūs pinigai, kurie liko savininko kišenėje.
Atsipirko greičiau, nei daugelis tikėtųsi
Skaičiavimai parodė, kad abi sistemos jau atsipirko.
Ant namo stogo įrengta elektrinė atsipirko maždaug per 7,5 metų. Ant žemės sumontuota sistema prie darbo vietos atsipirko dar greičiau – per mažiau nei 7 metus.
Nuo šio momento elektrinės ne tik dengia buvusias išlaidas, bet ir pradeda kurti gryną finansinę naudą.
Tai yra ta vieta, kur ankstesnė rizika virsta pergale.
Kodėl viena sistema veikė kitaip nei kita?
Abi elektrinės veikė skirtingomis sąlygomis.
Prie darbo vietos įrengtoje sistemoje didžioji dalis pagamintos energijos buvo sunaudojama iš karto. Ten elektros poreikis buvo didelis, todėl energija iškart keliavo į realų vartojimą.
Namuose įrengta elektrinė gamino nemažai energijos, kuri buvo perduodama į tinklą.
Skirtingas veikimo modelis nesutrukdė abiem sistemoms pasiekti vieno tikslo – mažinti išlaidas ir artinti investiciją prie atsipirkimo.
Vienintelė rimtesnė problema – inverterio remontas
Per visą laikotarpį papildomos išlaidos buvo palyginti nedidelės. Rimtesnis remontas prireikė tik 2023 metais, kai teko taisyti inverterio komponentą.
Šis remontas kainavo 2000 zlotų, arba apie 474 eurus.
Lyginant su daugiau kaip 21 tūkst. eurų sutaupyta suma, tai neatrodo kaip didelė problema.
O kas žiemą? Čia daugelis klysta
Dalis žmonių vis dar mano, kad žiemą saulės elektrinė tampa beveik bevertė arba reikalauja nuolatinės priežiūros. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad fotovoltinėms sistemoms šaltuoju metų laiku paprastai nereikia ypatingų darbų.
Sniegas pats savaime nesugadina modulių ir neturi įtakos jų ilgaamžiškumui.
Dar daugiau – sniego valymas ne visada apsimoka. Energijos kiekis, kurį pavyktų papildomai pagaminti nuvalius modulius, dažnai būna per mažas, kad pateisintų pastangas ir riziką.
Vienas neteisingas judesys gali kainuoti brangiai
Jeigu savininkas vis dėlto nusprendžia valyti sniegą nuo saulės modulių, tai reikia daryti labai atsargiai.
Ekspertai pataria naudoti minkštus šepečius su plastikinėmis rankenomis. Negalima stipriai spausti, šveisti stiklo, naudoti aštrių ar sunkių įrankių.
Net maži įbrėžimai ar mikroplyšiai gali sumažinti modulių efektyvumą. Kitaip tariant, norėdami „padėti“ elektrinei, neatsargūs savininkai gali jai pakenkti.
Tai buvo rizika, kuri virto daugiau kaip 21 tūkst. eurų nauda
Šio vyro istorija aiškiai parodo, kodėl kai kurie ankstyvi sprendimai vėliau atrodo genialūs.
2015 metais jo investicija galėjo atrodyti drąsi, brangi ir net rizikinga. Tačiau po aštuonerių metų skaičiai kalba patys už save: abi saulės elektrinės jau atsipirko ir kartu sutaupė daugiau kaip 21 tūkst. eurų.
Tai istorija apie sprendimą, kuris iš pradžių galėjo atrodyti kaip avantiūra, bet galiausiai tapo finansiniu smūgiu į dešimtuką.
