Už 10 kW saulės elektrinę sumokėjau 6000 eurų ir visi kalbėjo apie 7–8 metus: Klaipėdos rajone ji atsipirko per trejus

Kai prieš trejus metus Klaipėdos rajone ant namo įsirengiau 10 kWp saulės elektrinę, į ją žiūrėjau gana paprastai – arba skaičiai sueis, arba po kelių metų teks pripažinti, kad nusipirkau brangų stogo papuošalą. Visa elektrinė kainavo apie 6000 eurų, o ESO leistina generuoti galia buvo 10 kW, taigi dienomis, kai namas beveik nevartojo elektros, į tinklą galėjau atiduoti visą elektrinės pagaminamą perteklių. Dabar, praėjus trejiems metams, skaičiai atrodo gerokai įdomiau, nei tikėjausi pradžioje – esant realiai maždaug 10 MWh metinei gamybai ir normaliai suvartojant pagamintą elektrą, 6000 eurų investicija iš tiesų gali būti jau praktiškai susigrąžinusi.

Čia svarbu iš karto pasakyti vieną dalyką: nenoriu skaičiuoti taip, kaip kartais daroma saulės elektrinių reklamose – paimama pati brangiausia elektros kaina, tariama, kad kiekviena pagaminta kilovatvalandė sutaupo tiek pat, pamirštamas ESO mokestis ir gaunamas fantastiškas dvejų metų atsipirkimas. Realybėje dalį elektros sunaudoju tada, kai ji gaminama, dalį atiduodu į ESO tinklą ir pasiimu vakare arba žiemą, o už tą pasinaudojimą tinklu tenka mokėti. Todėl įdomiausia yra suskaičiuoti ne tai, kiek elektrinė „pagamino eurų“, o kiek pinigų iš tikrųjų nereikėjo atiduoti elektros tiekėjui ir ESO.

Klaipėdos rajone 10 kW elektrinei 10 tūkst. kWh per metus nėra fantastika

Pirmiausia – gamyba. ESO nurodo, kad Lietuvoje tinkamai į pietus orientuota 30–40 laipsnių kampu sumontuota saulės elektrinė iš vieno įrengtos galios kilovato per metus gali pagaminti maždaug 950–1050 kWh elektros energijos. ESO taip pat yra pastebėjęs, kad pajūryje esančių elektrinių generacija gali būti didesnė už šalies vidurkį.

Vadinasi, 10 kWp elektrinei visiškai normalus metinis diapazonas yra maždaug 9500–10 500 kWh. Kad nesirinkčiau paties gražiausio skaičiaus, skaičiavimui imu 10 250 kWh per metus. Per trejus metus tai sudaro apie 30 750 kWh elektros energijos.

Ir čia prasideda įdomioji matematika. Jeigu visą šį kiekį būčiau pirkęs iš tinklo po vidutiniškai 24 centus už kWh, už 30 750 kWh būčiau sumokėjęs apie 7380 eurų. 24 centai nėra iš lubų paimtas skaičius. Elektros kainos per šį laikotarpį smarkiai svyravo: pavyzdžiui, 2023 metų pirmąjį pusmetį vienos zonos visuomeninio „Standartinio“ plano tarifas su kompensacija siekė 28 ct/kWh, antrąjį pusmetį – 22,7 ct/kWh, 2026 metų pirmąjį pusmetį jis buvo 22 ct/kWh, o nuo liepos pakilo iki 24 ct/kWh. Konkretaus žmogaus nepriklausomo tiekėjo sutartis, žinoma, gali būti kitokia, tačiau maždaug 23–24 centų vidurkis tokiam skaičiavimui nėra išgalvotas.

Bet 7380 eurų nėra mano sutaupymas – ESO irgi pasiima savo dalį

Būtent čia dauguma gražių saulės elektrinių atsipirkimo skaičiavimų pradeda byrėti. Jeigu saulėtą birželio vidurdienį elektrinė gamina 8 ar 9 kW, namas tuo metu dažniausiai tiek nevartoja. Perteklius iškeliauja į tinklą, o vakare, naktį ir žiemą elektrą pasiimu atgal. Už tai reikia mokėti.

Jeigu skaičiuotume, kad maždaug 35 proc. pagamintos elektros sunaudojama tiesiogiai, o likę 65 proc. pereina per ESO tinklą, per trejus metus tiesiogiai namuose būtų sunaudota apie 10 760 kWh, o į tinklą atiduota ir vėliau atgauta maždaug 19 990 kWh. 35 proc. tiesioginio suvartojimo nėra ištraukti iš oro – pats ESO savo pavyzdyje nurodo, kad namų ūkis su 10 kWp elektrine be kaupiklio dienos metu gali tiesiogiai sunaudoti iki maždaug 35 proc. pagaminamos energijos, nors konkretus rezultatas labai priklauso nuo vartojimo įpročių.

Pasinaudojimo tinklais kaina per šiuos metus keitėsi. 2023 metais buitiniam vartotojui žemosios įtampos tinkle VERT buvo nustatęs 0,049 Eur/kWh kainą be PVM, 2024 metais ji jau siekė 0,059 Eur/kWh be PVM, 2025 metais už atgautą energiją buvo mokama 0,06655 Eur/kWh su PVM, o nuo 2026 metų – 0,0726 Eur/kWh su PVM. Jei visą trejų metų laikotarpį grubiai suvidurkinu, gaunu maždaug 6,8–6,9 cento už atgautą kWh.

Tuomet už maždaug 19 990 kWh atgavimą per trejus metus gaunasi apie 1370 eurų ESO pasinaudojimo tinklais išlaidų. Iš anksčiau apskaičiuotos 7380 eurų elektros vertės atimu maždaug 1370 eurų ir lieka beveik 6010 eurų.

Štai ir visas atsipirkimas. Ne 10 tūkstančių eurų, ne fantastiniai reklaminiai skaičiai ir ne prielaida, kad ESO elektrą žiemai saugo nemokamai. Maždaug 30,75 MWh pagamintos elektros × 0,24 Eur = 7380 Eur, minus maždaug 1370 Eur už tinklo naudojimą, ir galutinis ekonominis efektas – apie 6000 eurų per trejus metus.

Saulės elektrinė ant namo stogo

Vienas dalykas mano atveju buvo labai svarbus – ESO leidžia atiduoti visus 10 kW

Dabar saulės elektrinių rinkoje yra žmonių, kurie įsirengia 10 kWp ar net didesnę elektrinę, tačiau dėl tinklo pralaidumo į ESO gali atiduoti tik 1 kW. Tokios elektrinės ekonomika jau visai kitokia. Jeigu vidurdienį elektrinė gamina 8 kW, namas suvartoja 1 kW, o į tinklą galima atiduoti tik dar 1 kW, likusią galią reikia arba kažkur sunaudoti, krauti į bateriją, arba inverteris ją tiesiog apribos.

Mano atveju leistina generuoti galia yra 10 kW, todėl 10 kWp elektrinei tai labai gera situacija – tinklas praktiškai nevaržo jos potencialo. Dėl to vasarą pagamintas perteklius neprapuola vien todėl, kad tuo metu namuose neveikia skalbyklė, boileris ar kiti didesni vartotojai.

Tai vienas iš tų dalykų, kuriuos šiandien tikrai tikrinčiau dar prieš užsakydamas modulius. ESO pats nurodo, kad ten, kur tinklo pralaidumo nepakanka, galima įsirengti didesnę elektrinę su 1 kW atidavimo apribojimu, tačiau tokiu atveju ekonomika jau turi būti vertinama visiškai kitaip.

Bet yra viena sąlyga – reikia tą elektrą iš tikrųjų sunaudoti

Čia prasideda svarbiausia dalis. 10 kWp elektrinė nėra automatiškai puiki investicija kiekvienam namui. Jeigu šeima per metus suvartoja tik 4000–5000 kWh, o elektrinė pagamina daugiau kaip 10 000 kWh, paprastas mano atsipirkimo skaičiavimas nebegalioja. Nepanaudota energija nėra verta tiek pat, kiek kilovatvalandė, kurios nereikėjo pirkti iš tiekėjo. ESO netgi yra atkreipęs dėmesį, kad dalis gaminančių vartotojų įsirengia didesnes elektrines, nei reikia jų vartojimui, ir per metus sukaupia energijos perteklių.

Todėl mano matematika veikia tada, kai namas per metus realiai sugeba panaudoti praktiškai visą 10 kWp elektrinės pagamintą kiekį – iš karto arba vėliau atsiimdamas iš tinklo. Jeigu yra elektrinis boileris, šilumos siurblys, elektromobilis, kondicionieriai, didesnis namas ar tiesiog nemažas šeimos elektros vartojimas, 9–10 tūkst. kWh per metus surinkti nėra sunku. Jei gyvenate dviese mažame energiškai efektyviame name ir per metus sudeginate 3000 kWh, jums 10 kW elektrinė gali būti tiesiog per didelė.

Dar viena svarbi detalė – 6000 eurų turi reikšti tikrą galutinę investiciją. Jei žmogus sako, kad elektrinė kainavo 6000 eurų, bet dar 1500 sumokėjo už stogo darbus, 800 už elektros rekonstrukciją ir 500 už kitus darbus, negalima apsimesti, kad investicija buvo šeši tūkstančiai. Lygiai taip pat, jeigu 6000 eurų buvo suma prieš valstybės paramą ir dalis pinigų vėliau sugrįžo, reali investicija jau mažesnė ir atsipirkimas trumpesnis.

Mano skaičiavime viskas labai paprasta: 6000 eurų yra suma, kurią realiai reikia susigrąžinti, o ne gražus skaičius reklamoje.

Po trejų metų į saulės elektrinę žiūriu jau visai kitaip. Pirmais metais kiekvieną saulėtą dieną tikrini programėlę ir džiaugiesi, kad matai 8 ar 9 kW. Antrais metais tikrini rečiau. Trečiais supranti, kad svarbiausias skaičius visą laiką buvo visai ne momentinė galia ekrane.

Svarbiausias skaičius buvo 6000 eurų.

Ir jeigu 10 kWp elektrinė Klaipėdos rajone per trejus metus pagamina apie 30–31 MWh, namas tą energiją realiai sunaudoja, o vidutinė išvengta elektros kaina sukasi apie 23–24 centus už kWh, matematika iš tiesų sueina: maždaug po trejų metų ant stogo esantys moduliai jau pradeda gaminti ne investicijos grąžą, o pinigus į priekį.