Prekybos centras atrodo patogiausias pasirinkimas. Užsuki po darbo, įsimeti į krepšelį duoną, pieną, daržoves, o kartu – ir gabalą mėsos vakarienei. Greita, paprasta, dažnai pigiau.
Bet patyrę mėsininkai sako: ne visa mėsa iš prekybos centro yra vienodai gera mintis. Kai kuriuos produktus geriau pirkti ten, kur žmogus tikrai žino, ką pjauna, mala, brandina ir parduoda.
Ir čia kalba ne tik apie prabangius kepsnius už kosminę kainą. Kartais rizikingiausias pasirinkimas būna tas, kuris atrodo pats paprasčiausias.
1. Malta mėsa – ne visada aišku, kas joje iš tikrųjų yra
Daugelis galvoja: „Ai, čia tik faršas. Koks skirtumas, kur pirkti?“ Juk vis tiek bus kotletai, čili troškinys, balandėliai ar mėsainiai.
Tačiau būtent su malta mėsa mėsininkai pataria būti ypač atsargiems.
Problema ta, kad prekybos centruose maltos mėsos gaminiai dažnai atkeliauja jau sumalti iš didelių perdirbimo įmonių. Pirkėjas nemato, kokios konkrečiai dalys buvo sumaltos, kiek laiko mėsa keliavo ir kaip ji buvo laikoma iki patekimo į lentyną.
Malant mėsą padidėja paviršiaus plotas, todėl ji greičiau genda ir tampa jautresnė užteršimui. Todėl faršo šviežumas ir kilmė yra daug svarbesni, nei gali atrodyti.
Mėsinėje mėsa dažnai sumalama vietoje arba bent jau aiškiau žinoma, iš kokių dalių ji padaryta. Galima paprašyti sumalti pasirinktą gabalą, pasirinkti riebumą ir iš karto matyti produktą.
Jei jau perkate faršą prekybos centre, verta rinktis kuo šviežesnį, žiūrėti galiojimo laiką, spalvą, kvapą ir pakuotę. Jei plastiko viduje kaupiasi daug skysčio arba mėsa atrodo pilkšva, geriau nerizikuoti.
2. „Šviežia“ žuvis ir jūros gėrybės – pavadinimas gali apgauti
Prekybos centruose prie ledo išdėliotos žuvys ir jūros gėrybės atrodo gražiai. Viskas blizga, šalia citrinos, ledas, etiketė „šviežia“. Bet mėsininkai ir žuvies specialistai įspėja: žodis „šviežia“ ne visada reiškia tai, ką pirkėjas įsivaizduoja.
Ypač atsargiai reikėtų žiūrėti į šukutes, krevetes, midijas ir kitus jautrius jūros produktus.
Jeigu gyvenate toli nuo jūros, labai tikėtina, kad tokios „šviežios“ jūros gėrybės jau buvo ilgai transportuojamos arba net anksčiau užšaldytos ir atšildytos. Tuo metu kokybė gali smarkiai nukentėti.
Kartais šaldyta žuvis ar jūros gėrybės būna geresnis pasirinkimas nei „šviežios“ ant prekystalio. Kodėl? Nes dalis žuvies ir jūros gėrybių užšaldoma labai greitai po sugavimo, išsaugant kokybę.
Jei prie žuvies skyriaus jaučiate stiprų nemalonų kvapą, tai blogas ženklas. Šviežia žuvis neturi dvokti taip, kad norėtųsi kuo greičiau praeiti pro šalį.
Lietuviams paprasta taisyklė tokia: jei nesate tikri dėl „šviežios“ žuvies kokybės, geriau rinktis patikimą šaldytą produktą arba pirkti iš specializuotos vietos.
3. Brandinta jautiena – ne kiekvienas užrašas reiškia tikrą kokybę
Brandinta jautiena skamba solidžiai. Etiketėje parašyta „brandinta 21 dieną“ – ir jau atrodo, kad rankose laikote restoraninio lygio gabalą.
Bet čia slypi vienas kabliukas. Ne visas brandinimas yra vienodas.
Prekybos centruose dažnai parduodama vadinamoji šlapiai brandinta mėsa. Ji laikoma vakuuminėje pakuotėje, kur bręsta savo sultyse. Tai gali pagerinti minkštumą, bet skonis nebus toks intensyvus kaip sausai brandintos jautienos.
Sausas brandinimas yra visai kitas procesas. Mėsa laikoma specialiomis sąlygomis, kontroliuojant temperatūrą, drėgmę ir oro cirkuliaciją. Ji praranda dalį drėgmės, skonis tampa sodresnis, tekstūra – išraiškingesnė.
Tokiam brandinimui reikia vietos, laiko, žinių ir tikslių sąlygų. Todėl geras mėsininkas čia turi didelį pranašumą.
Jeigu perkate brangesnę jautieną ir norite tikro skonio, verta pasidomėti, kaip ji buvo brandinta. Nes „21 diena“ ant etiketės dar nereiškia, kad gaunate tą patį, ką specializuotoje mėsinėje.
4. Mėsa su kaulu – skani, bet jautresnė laikymui
Mėsa su kaulu turi daug gerbėjų. Ji dažnai būna sultingesnė, aromatingesnė, puikiai tinka troškiniams, sriuboms, kepsniams ar griliui.
Tačiau mėsininkai primena: tokia mėsa gali būti jautresnė laikymo sąlygoms.
Kaulas daro įtaką mėsos aplinkai, o jei produktas ilgiau stovi netinkamai atšaldytas, gali greičiau atsirasti nemalonus kvapas, gleivėta tekstūra ar spalvos pakitimai.
Prekybos centre tokia mėsa kartais gali ilgiau gulėti vitrinoje, ypač jei tai nėra labai greitai perkamas produktas. Mažesnėje mėsinėje apyvarta dažnai būna greitesnė, o darbuotojai geriau žino, kada produktas gautas, kaip laikytas ir kiek dar verta jį pardavinėti.
Žinoma, tai nereiškia, kad visos prekybos centruose parduodamos šonkaulių juostos ar kaulėti kepsniai blogi. Bet perkant verta būti atidesniems.
Pakuotė neturi būti išsipūtusi, mėsa neturi skleisti rūgštaus ar nemalonaus kvapo, o spalva neturėtų kelti įtarimų. Jei kažkas atrodo „ne taip“, geriau neįtikinėti savęs, kad „iškeps ir bus gerai“.
5. Subproduktai, paštetai ir terinai – čia reikia rankos ir patirties
Kepenėlės, širdys, inkstai, liežuvis, paštetai, terinai – tai produktai, kuriems reikia daugiau išmanymo nei paprastam vištienos filė gabalui.
Subproduktai yra jautrūs šviežumui. Jei jie buvo netinkamai laikomi arba per ilgai užsibuvo šaldiklyje, kokybė krenta labai greitai. Skonis tampa prastesnis, tekstūra nemaloni, o kvapas gali išduoti, kad produktas jau nebe pirmos jaunystės.
Paštetai ir terinai taip pat nėra paprastas „sumalėm, sumaišėm ir viskas“ reikalas. Geram rezultatui reikia tinkamų proporcijų, švaros, temperatūros kontrolės ir patirties.
Todėl mėsininkai dažnai pataria tokius produktus pirkti specializuotose vietose. Ten didesnė tikimybė, kad paštetas bus pagamintas mažesnėmis partijomis, iš aiškesnės kilmės žaliavos ir su daugiau dėmesio kokybei.
Prekybos centre toks produktas nebūtinai bus blogas, bet rizika nusipirkti vidutinišką ar nusivylimą keliantį gaminį didesnė.
Kodėl mėsinė dažnai laimi prieš prekybos centrą?
Pagrindinis skirtumas – ne vien kaina. Mėsinėje dažnai gaunate ne tik produktą, bet ir žmogų, kuris gali atsakyti į klausimus.
Kuri mėsa tiks troškiniui? Kuri – griliui? Kiek riebumo reikia faršui? Ar šis gabalas tinkamas kepti greitai, ar geriau lėtai troškinti? Ar mėsa šiandien pjauta, ar jau kurį laiką vitrinoje?
Prekybos centre dažnai liekate vienas su etikete. O etiketė ne visada pasako visą istoriją.
Gera mėsinė gali kainuoti šiek tiek daugiau, bet kai kuriems produktams tas skirtumas atsiperka skoniu, saugumu ir mažesne rizika sugadinti vakarienę.
Ar tai reiškia, kad prekybos centre mėsos pirkti negalima?
Ne. Tikrai nereiškia.
Prekybos centruose galima rasti geros mėsos, ypač jei žinote, ko ieškote. Vištienos filė, paprastesni kiaulienos gabalai, vakuumuota mėsa ar patikimų tiekėjų produktai gali būti visiškai normalus pasirinkimas kasdienai.
Svarbiausia – būti atidesniems su jautresniais produktais.
Maltai mėsai, jūros gėrybėms, brandintai jautienai, mėsai su kaulais ir subproduktams reikia daugiau pasitikėjimo tiekėju. Jei tokio pasitikėjimo nėra, geriau rinktis specializuotą mėsinę ar žuvies parduotuvę.
Paprasti ženklai, kad mėsos geriau nepirkti
Nesvarbu, kur perkate – prekybos centre ar mėsinėje – kai kurie ženklai turėtų iš karto sustabdyti.
Nepirkite, jei mėsa turi nemalonų, rūgštų ar aitrų kvapą. Venkite pakuočių, kurios išsipūtusios, praradusios sandarumą ar pilnos įtartino skysčio. Atkreipkite dėmesį į spalvą: ji gali skirtis priklausomai nuo mėsos rūšies, bet pilkšvas, žalsvas ar gleivėtas paviršius nėra geras ženklas.
Ir dar viena taisyklė: jei abejojate, geriau nepirkite. Mėsa nėra tas produktas, su kuriuo verta žaisti loteriją.
Išvada: patogumas ne visada reiškia geriausią pasirinkimą
Prekybos centras patogus. Bet kai kalba pasisuka apie tam tikras mėsos rūšis, patogumas gali kainuoti skonį, kokybę ir kartais net saugumą.
Maltą mėsą, „šviežias“ jūros gėrybes, brandintą jautieną, mėsą su kaulais ir subproduktus verta rinktis atsargiau. Dar geriau – pirkti iš ten, kur galima paklausti, iš ko produktas pagamintas, kada jis paruoštas ir kaip geriausia jį gaminti.
Kartais vietinis mėsininkas gali sutaupyti ne pinigų, o daug svarbesnį dalyką – jūsų vakarienę.
