Vos tik atšyla orai, prasideda ir nemalonioji gamtos sezono dalis – erkės. Jos tyko žolėje, prie takų, miško pakraščiuose, parkuose ir net sodybų kiemuose. Lietuviams ši tema ypač aktuali, nes pasivaikščiojimai miške, darbas sode, uogavimas, grybavimas ar savaitgalis prie ežero neretai baigiasi ne tik gera nuotaika, bet ir neramiu kūno tikrinimu: ar niekur neįsisiurbė erkė? Dauguma žmonių pirmiausia galvoja apie purškalus, ilgas kelnes ir uždarus batus, tačiau naujas tyrimas rodo, kad dalį problemos galima spręsti visai kitaip – tiesiog pakeitus tai, kas yra ant žemės.
Paprastas sluoksnis ant tako – ir erkių mažiau
Kanadoje atliktas tyrimas parodė netikėtai paprastą metodą, kuris gali sumažinti erkių kiekį prie pėsčiųjų takų. Mokslininkai išbandė medžio drožlių sluoksnį, kuriuo buvo padengti žygių takai. Idėja paprasta: erkės dažniausiai laikosi ant žolių, žemų augalų ar krūmokšnių ir laukia, kol pro šalį praeis žmogus ar gyvūnas. Jei palei taką mažiau žolės ir augmenijos, erkėms tampa sunkiau „pasiekti“ praeivius. Medžio drožlės slopina augalų augimą prie tako, todėl susidaro savotiška sausesnė ir mažiau erkėms palanki zona.
Rezultatas nustebino: erkių skaičius sumažėjo perpus
Tyrimo rezultatai gana įspūdingi: ten, kur takai buvo padengti medžio drožlėmis, erkių kiekis sumažėjo maždaug perpus. Dar stipresnis poveikis pastebėtas tada, kai medžio drožlės buvo papildomai apdorotos insekticidu – tokiuose ruožuose erkių beveik nebeaptikta. Vis dėlto svarbiausia čia ne tik pats efektyvumas, bet ir kryptis: vietoje to, kad cheminėmis priemonėmis būtų purškiami dideli miško ar parko plotai, galima taikyti tikslesnį metodą būtent ten, kur žmonės dažniausiai vaikšto. Tai gali padėti sumažinti poveikį kitiems vabzdžiams ir visai ekosistemai.
Kodėl tai svarbu Lietuvai?
Lietuvoje erkės – ne teorinė problema. Jos aktyvios ne tik giliuose miškuose, bet ir miestų parkuose, sodybose, prie ežerų, pažintiniuose takuose, kapinėse, pievose ir net vaikų žaidimų zonų pakraščiuose, jei aplinka apžėlusi. Todėl medžio drožlių ar panašių dangų naudojimas galėtų būti aktualus pažintiniams takams, stovyklavietėms, poilsiavietėms, sodyboms, sodų bendrijoms ir parkų takeliams. Ypač ten, kur žmonės dažnai vaikšto su vaikais ar šunimis. Žinoma, tai nereiškia, kad kiekvieną miško taką reikia nukloti drožlėmis, bet pavojingesnėse ir dažnai lankomose vietose toks sprendimas galėtų būti paprastas, pigesnis ir gamtai draugiškesnis nei nuolatinis purškimas.
Kodėl erkės mėgsta takų pakraščius?
Erkės paprastai nešokinėja nuo medžių, kaip vis dar kartais manoma. Dažniausiai jos laukia ant žolės, žemų augalų ar krūmų, o praeinantis žmogus ar gyvūnas jas tiesiog „nusibraukia“ ant drabužių ar kūno. Todėl didžiausia rizika kyla ne einant švariu, plačiu taku, o braukiantis per aukštą žolę, sustojus prie apžėlusio krašto, vedžiojant šunį palei krūmus ar prisėdus ant žolės. Medžio drožlių juosta prie tako gali sumažinti būtent šią kontaktinę zoną – mažiau augmenijos, mažiau patogių vietų erkėms laukti.
Ar tai reiškia, kad purškalų nebereikės?
Ne. Medžio drožlių sluoksnis gali sumažinti erkių aktyvumą konkrečioje vietoje, bet žmogaus jis visiškai neapsaugos. Jei nueisite nuo tako į aukštą žolę, brisite per krūmus ar vaikščiosite laukinėje pievoje, rizika išliks. Todėl repelentai, tinkama apranga ir kūno patikra po buvimo gamtoje vis tiek lieka svarbiausios asmeninės apsaugos priemonės. Šis tyrimas labiau rodo, kaip galima protingiau tvarkyti aplinką, kad erkėms būtų sunkiau patekti ant žmonių ten, kur lankytojų srautas didžiausias.
Kaip apsisaugoti einant į gamtą?
Einant į mišką, parką ar aukštą žolę verta rinktis ilgas kelnes, uždarus batus ir ilgarankovius drabužius. Šviesūs drabužiai padeda greičiau pastebėti ropojančią erkę. Kelnes geriausia susikišti į kojines arba rinktis aptemptesnius drabužių kraštus, kad erkėms būtų sunkiau patekti ant odos. Repelentai gali padėti, bet jų poveikis nėra amžinas, todėl reikia laikytis instrukcijų ir prireikus pakartotinai naudoti. Grįžus iš gamtos būtina apžiūrėti kūną, ypač kelių linkius, pažastis, kirkšnis, juosmenį, kaklą, ausų sritį ir plaukų liniją. Vaikus ir augintinius reikėtų patikrinti dar atidžiau.
Ką daryti radus erkę?
Jeigu erkė jau įsisiurbė, ją reikia pašalinti kuo greičiau. Geriausia naudoti specialų erkių traukiklį, pincetą arba erkių kortelę. Svarbu erkės nespausti pirštais, netepti aliejumi, sviestu ar kitais „liaudiškais“ būdais, nes tai gali tik pabloginti situaciją. Erkė turi būti traukiama kuo arčiau odos, ramiai ir tolygiai. Po pašalinimo vietą reikia dezinfekuoti ir stebėti. Jei vėliau atsiranda plintantis paraudimas, žiedo formos dėmė, karščiavimas, silpnumas, galvos ar sąnarių skausmai, būtina kreiptis į gydytoją.
Sodyboms ir kiemams – labai praktiška idėja
Šis tyrimas gali būti ypač įdomus sodybų ir nuosavų namų savininkams. Medžio drožlių juosta aplink dažnai naudojamus takelius, vaikų žaidimų zoną, pavėsinę ar vietą prie malkinės gali padėti sumažinti aukštos žolės kontaktą su žmonėmis. Dar geriau, jei žolė reguliariai pjaunama, lapai ir šakos surenkami, o krūmai prie takų apkarpomi. Erkėms patinka drėgnos, pavėsingos, apžėlusios vietos, todėl tvarkingesnė aplinka gali sumažinti jų kiekį prie namų. Aišku, tai nėra šimtaprocentinė apsauga, bet kartu su kitomis priemonėmis gali duoti pastebimą rezultatą.
Išvada: kartais geriausia apsauga prasideda nuo tako
Kanados tyrimas parodė, kad kovoje su erkėmis nebūtina visada galvoti tik apie purškalus. Kartais veiksminga priemonė gali būti labai paprasta – medžio drožlių sluoksnis ant pėsčiųjų takų ar jų pakraščių. Jis mažina augmeniją, apsunkina erkėms patekimą ant žmonių ir gali būti tikslesnė, gamtai švelnesnė alternatyva plačiam cheminių priemonių naudojimui. Lietuvoje, kur erkės kasmet kelia daug nerimo, toks sprendimas galėtų būti naudingas parkuose, pažintiniuose takuose, sodybose ir poilsiavietėse. Vis dėlto asmeninė apsauga išlieka būtina: tinkama apranga, repelentai, kūno apžiūra ir greitas erkės pašalinimas vis dar yra geriausias būdas išvengti nemalonių pasekmių. Kitaip tariant, nuo erkių saugo ne viena stebuklinga priemonė, o protingas įpročių ir aplinkos tvarkymo derinys.
