Mokslininkai rado ginklą nuo erkių

Mokslininkai rado ginklą nuo erkių: rezultatai nustebino net juos pačiu

5 min. skaitymo

Erkės jau seniai nebėra tik miškų ar aukštos žolės problema. Šiltuoju metų laiku jų galima aptikti parkuose, prie pasivaikščiojimo takų, soduose, bendruomenių žaliosiose zonose ir net vietose, kur žmonės kasdien vedžioja šunis ar leidžia laiką su vaikais. Dėl to kiekvienas pasivaikščiojimas gamtoje gali baigtis nemaloniu patikrinimu grįžus namo.

Tačiau Kanados mokslininkai išbandė stebėtinai paprastą būdą, kuris gali smarkiai sumažinti erkių skaičių žmonių lankomose vietose. Tyrimo rezultatai nustebino net pačius specialistus: kai kuriais atvejais erkių sumažėjo iki 99 %.

Erkės vis dažniau pasirodo ten, kur žmonės jaučiasi saugūs

Erkės kelia grėsmę ne tik dėl paties įkandimo. Jos gali platinti pavojingas ligas, tarp jų – Laimo ligą ir erkinį encefalitą. Būtent todėl jų plitimas kelia nerimą ne tik gamtos mėgėjams, bet ir šeimoms, sodininkams, šunų šeimininkams bei miestų gyventojams.

Problema ta, kad erkės vis dažniau aptinkamos ne tik miškuose ar pievose. Jos puikiai jaučiasi rekreacinėse zonose, pakelėse, parkuose ir vietose, kur daug žmonių vaikšto siaurais takais šalia žolės ar krūmų. Tokiose vietose žmogui užtenka vos trumpam prisiliesti prie augmenijos, kad erkė patektų ant drabužių ar odos.

Ką išbandė Kanados mokslininkai?

Otavos universiteto tyrėjai nusprendė patikrinti, ar galima paprastomis aplinkos tvarkymo priemonėmis sumažinti erkių skaičių ten, kur žmonės jų dažniausiai sutinka. Tyrimas buvo atliktas rekreacinėse zonose aplink Otavą, kur aptinkama daug erkių, galinčių platinti Laimo ligos bakterijas.

Mokslininkai pasirinko labai paprastą sprendimą – medžio drožles palei pėsčiųjų takus. Buvo išbandyti du variantai: paprastos medžio drožlės ir medžio drožlės, įmirkytos deltametrinu. Tai insekticidas, kuris naudojamas žemės ūkyje ir kitose srityse.

Rezultatai buvo itin ryškūs

Tyrimo rezultatai parodė, kad net paprastos, niekuo neapdorotos medžio drožlės gali duoti aiškų poveikį. Jos sumažino erkių skaičių prie pėsčiųjų takų beveik perpus. Tai reiškia, kad net be papildomų cheminių priemonių tinkamai suformuotas sausas barjeras gali apsunkinti erkių patekimą į vietas, kur vaikšto žmonės.

Dar didesnis efektas pastebėtas ten, kur buvo naudotos deltametrinu apdorotos medžio drožlės. Per du sezonus suaugusių erkių ir nimfų skaičius sumažėjo iki 99 %. Tai labai didelis skirtumas, ypač kalbant apie vietas, kuriose žmonės nuolat vaikšto, sportuoja ar vedžioja gyvūnus.

Erkė odoje
Erkė odoje

Kodėl medžio drožlės gali veikti?

Paprastos medžio drožlės sukuria sausą juostą tarp augmenijos ir tako. Erkėms tokia aplinka nėra palanki, nes joms reikalinga drėgmė ir tankesnė augmenija. Kai tarp žolės, krūmų ir pėsčiųjų tako atsiranda sausas barjeras, erkėms tampa sunkiau pasiekti vietas, kur praeina žmonės.

Deltametrinu apdorotos drožlės veikia dar stipriau, nes jos ne tik sukuria fizinį barjerą, bet ir naikina parazitus, kurie patenka į šią zoną. Todėl toks metodas gali būti ypač veiksmingas strategiškai svarbiose vietose: prie takų, poilsio zonų, parkų pakraščiuose ar šunų vedžiojimo vietose.

Ar tai reiškia, kad erkių galima nebijoti?

Ne. Net ir labai veiksmingas metodas nereiškia, kad pavojus visiškai išnyksta. Erkių skaičiaus sumažinimas prie takų sumažina įkandimo riziką, bet jos visiškai nepanaikina. Erkės vis tiek gali būti aukštesnėje žolėje, krūmuose, miško pakraščiuose ir kitose drėgnesnėse vietose.

Todėl mokslininkų atradimas yra svarbus ne kaip stebuklinga apsauga kiekvienam žmogui, o kaip galimas sprendimas miestams, parkams, bendruomenėms ir poilsio zonų prižiūrėtojams. Tinkamai įrengti takai ir sausos apsauginės juostos gali padėti sumažinti riziką ten, kur žmonės vaikšto dažniausiai.

Ką vis tiek būtina daryti grįžus iš lauko?

Ekspertai primena, kad pagrindinės apsaugos priemonės išlieka labai svarbios. Einant į gamtą verta rinktis ilgesnius drabužius, uždengti kojas, naudoti repelentus ir vengti brautis per aukštą žolę, jei to galima išvengti. Ypač atsargiems reikėtų būti vasarą, kai erkių aktyvumas ir jų platinamų ligų rizika būna didesnė.

Grįžus namo būtina apžiūrėti kūną, ypač vietas, kur erkės dažniausiai įsisiurbia: pakinklius, kirkšnis, pažastis, kaklą, galvos odą ir sritis už ausų. Taip pat verta patikrinti vaikus ir augintinius. Kuo greičiau erkė pastebima ir pašalinama, tuo mažesnė rizika, kad ji perduos infekciją.

Kodėl šis atradimas svarbus?

Kanadoje atliktas tyrimas parodė, kad kovai su erkėmis ne visada reikia sudėtingų sprendimų. Kartais didelį poveikį gali duoti paprasta aplinkos tvarkymo priemonė – medžio drožlių juosta palei taką. Ji gali veikti kaip sausas barjeras, kuris sumažina erkių patekimą į žmonių judėjimo zonas.

Svarbiausia išvada paprasta: erkių riziką galima mažinti ne tik purškalais ant odos, bet ir protingai tvarkant aplinką. Tai ypač aktualu parkams, poilsio takams, stovyklavietėms, sodų bendrijoms ir vietoms, kur dažnai vaikšto šeimos su vaikais ar šunimis.

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti šiuo straipsniu
Komentarų: 0