Jeigu obelį kasmet puola amarai, vikšrai ar kiti kenkėjai, dažnai pirmiausia galvojama apie purškimus. Tačiau aš sode visada pradedu nuo paprastesnio dalyko – aplinkos po pačiu medžiu. Pomedis nėra tik tuščia vieta, kurią reikia nupjauti ar palikti plikai žemei. Tinkamai parinkti augalai po obelimi gali pritraukti naudingus vabzdžius, suklaidinti dalį kenkėjų, pagerinti dirvos būklę ir padėti sodui pačiam geriau gintis.
Iš karto pasakysiu sąžiningai: nėra tokio augalo, kuris stebuklingai panaikintų visus kenkėjus. Tačiau kai po obelimi auga tinkami augalai, kenkėjų spaudimas dažnai būna gerokai mažesnis, o pats medis atrodo sveikesnis.
Kodėl po obelimi neverta palikti plikos žemės
Plika žemė po obelimi greitai perdžiūsta, perkaista, po lietaus sukietėja, o piktžolės vis tiek randa būdą įsitvirtinti. Tokia vieta mažai naudinga ir vabzdžiams, kurie galėtų padėti kovoti su kenkėjais.
Aš po obelimi stengiuosi sukurti gyvą, bet tvarkingą augalų sluoksnį. Jis pridengia dirvą, sulaiko drėgmę, pritraukia apdulkintojus ir naudingus vabzdžius. Sode svarbiausia ne vien naikinti kenkėjus, o sukurti pusiausvyrą, kurioje jie nebegali taip lengvai išplisti.
Medetkos – paprastas augalas, kuris sode dirba tyliai
Medetkas po obelimis vertinu labai praktiškai. Jos nereiklios, ilgai žydi, gražiai atrodo ir vilioja naudingus vabzdžius. Prie jų dažnai sukasi bitės, žiedmusės, boružės ir kiti sodo pagalbininkai. Būtent tokie vabzdžiai padeda mažinti amarų ir kitų smulkių kenkėjų kiekį.
Medetkas sėju ne prie pat kamieno, o toliau nuo jo, ten, kur patenka daugiau šviesos. Prie kamieno palieku laisvesnį plotą, kad obels žievė nešustų, o šaknų zona nebūtų per daug užspausta.
Nasturtės padeda pastebėti amarus anksčiau
Nasturtės man sode yra tarsi įspėjamasis augalas. Amarai jas labai mėgsta, todėl dažnai pirmiausia susirenka būtent ant jų. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip minusas, bet iš tikrųjų taip amarus lengviau pastebėti ir suvaldyti, kol jie neišplito ant jaunų obels ūglių.
Jei matau, kad nasturtės smarkiai aplipusios amarais, nuskabau pažeistas dalis arba nuplaunu stipresne vandens srove. Taip problema sustabdoma anksčiau. Be to, nasturtės gražiai dengia žemę ir mažina piktžolių augimą.
Česnakai, laiškiniai česnakai ir svogūnai – kvapni apsauga
Po obelimi galima sodinti laiškinius česnakus, česnakus ar dekoratyvinius svogūnus. Jų kvapas gali trikdyti kai kuriuos kenkėjus, o žydintys česnakai pritraukia apdulkintojus. Man labiausiai patinka laiškiniai česnakai, nes jie auga tvarkingais kupsteliais, neužima daug vietos ir kiekvieną pavasarį greitai atželia.
Svarbu nepaversti pomedžio tankia daržo lysve. Obelis taip pat turi gauti vandens, oro ir maistinių medžiagų, todėl viską sodinu saikingai.
Vaistažolės pritraukia sodo pagalbininkus
Čiobreliai, raudonėliai, kraujažolės, melisos ir mėtos gali būti labai naudingi po obelimi arba netoli jos. Jų žiedai vilioja smulkius naudingus vabzdžius, kurie padeda palaikyti natūralią pusiausvyrą.
Su mėtomis elgiuosi atsargiai, nes jos greitai plinta. Jei jas sodinu, dažniausiai įkasu su vazonu arba parenku vietą, kur jos negalės užimti viso pomedžio. Čiobreliai labiau tinka sausesnei, saulėtesnei vietai, o melisos geriau jaučiasi ten, kur drėgmės kiek daugiau.
Ko po obelimi geriau nesodinti
Po obelimi nesodinu augalų, kuriems reikia gilaus kasimo, dažno tręšimo ar nuolatinio laistymo. Taip galima pažeisti obels paviršines šaknis. Taip pat vengiu labai aukštų, tankių augalų prie pat kamieno, nes jie blogina oro judėjimą ir gali skatinti ligas.
Prie kamieno palieku laisvą apskritimą ir jį mulčiuoju. Mulčias neturi liesti žievės – tarp kamieno ir mulčio visada palieku tarpą.
Geriausiai veikia ne vienas augalas, o jų derinys
Jeigu noriu, kad obelį kenkėjai pultų rečiau, renkuosi ne vieną „stebuklingą“ augalą, o kelis. Medetkos vilioja naudingus vabzdžius, nasturtės padeda anksti pastebėti amarus, česnakai ir svogūnai veikia kvapu, o čiobreliai ar raudonėliai palaiko gyvą vabzdžių įvairovę.
Beje, toks pomedis atrodo ne tik gražiau, bet ir praktiškai padeda. Obelis auga gyvesnėje aplinkoje, dirva mažiau perdžiūsta, o kenkėjų protrūkiai tampa retesni. Tai nėra greitas stebuklas, bet labai protingas būdas padėti sodui pačiam gintis.
