Lietuvoje nuo 2027 metų pradžios turėtų pradėti veikti elektroninė kelių rinkliavos sistema „Via Toll“. Ji pakeis iki šiol taikomą vinječių modelį ir įves kitokį principą: autobusų bei krovininių transporto priemonių valdytojai mokės ne fiksuotą mokestį už laikotarpį, o pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą mokamais keliais.
Kelių sektoriaus atstovai šį pokytį vertina kaip seniai lauktą žingsnį. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko teigia, kad tokia sistema yra modernesnė ir teisingesnė, nes leidžia kelių naudotojo mokestį tiesiogiai susieti su realiu naudojimusi infrastruktūra.
Pagal naująją tvarką daugiau mokėtų tie, kurie mokamais keliais važiuoja dažniau ir kurių transporto priemonės keliams sukelia didesnę apkrovą. Tuo metu mažiau važiuojantys vežėjai ar transporto valdytojai nebūtų apkraunami tokiu pačiu mokesčiu kaip intensyviai infrastruktūra besinaudojantys kelių naudotojai.
Tikimasi surinkti gerokai daugiau lėšų keliams
Prognozuojama, kad įdiegus „Via Toll“ sistemą ir sustiprinus kontrolę, kelių infrastruktūrai kasmet būtų surenkama apie 110 mln. eurų. Tai būtų maždaug pusantro karto daugiau nei šiuo metu surenkama iš vinječių.
Šios lėšos papildytų Valstybinį kelių fondą, iš kurio finansuojami valstybinės reikšmės kelių remonto, rekonstrukcijos, tiltų ir kitų svarbių infrastruktūros objektų tvarkymo darbai. Kelių sektoriaus atstovų teigimu, tai svarbu ne tik dėl komforto, bet ir dėl šalies ekonomikos.
Geresni keliai mažina transportavimo išlaidas, trumpina kelionės laiką, didina logistikos efektyvumą ir gerina eismo saugumą. Todėl papildomas ir stabilesnis finansavimo šaltinis galėtų leisti sparčiau tvarkyti nusidėvėjusią infrastruktūrą, kurios būklė daugelyje vietų jau seniai kelia vairuotojų nepasitenkinimą.
Š. Frolenko pabrėžia, kad naujas mokestis turėtų tapti prognozuojamu ir tvaresniu kelių finansavimo mechanizmu. Tai leistų ne tik reaguoti į blogėjančią kelių būklę, bet ir planuoti darbus ilgesniam laikotarpiui.
Kiek reikėtų mokėti už kilometrą?
Pagal šiuo metu parengtą įkainių projektą, rinkliavos dydis priklausytų nuo transporto priemonės klasės, taršos lygio ir nuvažiuoto atstumo. Kitaip tariant, mokestis būtų diferencijuotas, o ne visiems vienodas.
EURO V standartą atitinkantiems autobusams iki 5 tonų ir lengviesiems krovininiams automobiliams iki 3,5 tonos būtų taikomas 3,6 cento už kilometrą tarifas. Didesniems autobusams, sveriantiems daugiau kaip 5 tonas, tarifas priklausytų nuo ašių skaičiaus ir siektų apie 7–7,3 cento už kilometrą.
Vidutinio svorio sunkvežimiams nuo 3,5 iki 12 tonų rinkliava būtų nuo 7,6 iki 8,5 cento už kilometrą. Didžiausi tarifai numatomi sunkiasvoriams vilkikams, kurių masė viršija 12 tonų. Priklausomai nuo važiuoklės konfigūracijos, jiems mokestis svyruotų nuo 13,2 iki 14,1 cento už kilometrą.
Nors vežėjams tai reikš naują skaičiavimo tvarką, „Lietuvos keliai“ pažymi, kad planuojami tarifai būtų vieni mažiausių Europos Sąjungoje. Ypač tai matyti lyginant su Vakarų Europos valstybėmis, kur kilometražo pagrindu apskaičiuojami kelių mokesčiai jau taikomi seniau ir dažnai yra didesni.
Kartu numatomos ir lengvatos. Mažesnis mokestis turėtų būti taikomas transportui, kuris gabena pirminę žemės ūkio produkciją, pavyzdžiui, pieną ar grūdus, taip pat pašarus bei žaliavas maisto ir ne maisto gamybai. Lengvatos numatytos ir ekologiškoms transporto priemonėms, varomoms elektra, vandeniliu arba biometanu.
Vis dėlto Š. Frolenko pabrėžia, kad lengvatos neturėtų virsti nuolatine išimtimi. Jo teigimu, ilgalaikėje perspektyvoje kelių finansavimo sistema turėtų remtis universaliu principu: už naudojimąsi infrastruktūra moka visi jos naudotojai, nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus.
Verslui žadama mažiau biurokratijos ir sąžiningesnė konkurencija
Naujoji sistema turėtų būti patogesnė ir administracine prasme. Mokestis būtų apskaičiuojamas automatiškai, o atsiskaitymui būtų galima naudoti įvairius skaitmeninius sprendimus. Tai turėtų palengvinti veiklos planavimą vežėjams ir sumažinti dalį rankinio administravimo.
Svarbus pokytis susijęs ir su kontrole. Iki šiol dėl ribotų patikrinimo galimybių dalis pažeidėjų galėdavo išvengti atsakomybės, todėl sąžiningai mokesčius mokančios įmonės atsidurdavo mažiau palankioje padėtyje. Elektroninė sistema turėtų leisti efektyviau fiksuoti pažeidimus ir užtikrinti vienodesnes konkurencines sąlygas.
Pasak asociacijos vadovo, svarbiausia, kad sistema būtų įdiegta sklandžiai, o vežėjai turėtų pakankamai aiškios informacijos apie veikimo principus, tarifus, atsiskaitymo būdus ir lengvatas.
Elektroninės kelių rinkliavos modelis Lietuvai svarbus ir dėl platesnio Europos konteksto. Nuo 2030 metų apmokestinimas pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą taps privalomas visose Europos Sąjungos valstybėse, todėl ankstyvesnis pasirengimas leistų išvengti skubotų sprendimų ateityje.
„Via Toll“ sistemą Lietuvoje diegia tarptautinė bendrovė „Kapsch TrafficCom“. Susisiekimo ministerijos duomenimis, šios įmonės sprendimai veikia daugelyje Europos šalių, tarp jų Austrijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje ir Skandinavijos valstybėse.
Jei sistema pradės veikti taip, kaip planuojama, Lietuva pereis prie aiškesnio principo: kelių naudotojai mokės pagal realų naudojimąsi infrastruktūra, o surinktos lėšos turėtų grįžti į šalies kelių ir tiltų atnaujinimą. Tai gali tapti vienu svarbiausių artimiausių metų pokyčių Lietuvos kelių finansavime.
