Kompiuteriai, žaidimų konsolės, telefonai, SSD diskai ir net paprasti atminties moduliai gali brangti dar ilgai. Pramonės atstovai perspėja, kad atminties kainų šuolis nėra trumpalaikis sutrikimas, kuris greitai praeis. Vis garsiau kalbama, kad aukštos DRAM ir NAND atminties kainos gali tapti nauja realybe.
Tai reiškia, kad brangti gali ne tik atskiri kompiuterių komponentai. Jei gamintojai už atmintį ir kaupiklius moka daugiau, galutinė kaina neišvengiamai persikelia į visą įrangą: nešiojamuosius kompiuterius, stalinius kompiuterius, žaidimų konsoles, išmaniuosius telefonus, serverius ir kitus įrenginius.
Pirkėjams tai gali būti labai nemaloni žinia. Įprastas scenarijus, kai po kurio laiko technika pinga, gali tapti vis retesnis. Vietoj laukto kainų kritimo rinka gali priprasti prie vis aukštesnių kainų.
Atminties trūkumas didėja
Pasak pramonės atstovų, RAM kainos toliau kyla, o trūkumas rinkoje vis labiau juntamas. „Lenovo“ atstovai perspėja, kad ateinančiais metais pasekmės gali būti dar rimtesnės, nes atotrūkis tarp pasiūlos ir paklausos gali didėti.
Situaciją apsunkina tai, kad apie sunkumus patenkinti paklausą kalba ne smulkūs rinkos žaidėjai, o didžiausi atminties gamintojai. Skelbiama, kad „Micron“ pripažino negalinti patenkinti net strateginių klientų poreikių. Panašių signalų yra siuntę ir tokie gigantai kaip „Samsung“ bei „SK Hynix“.
Tai rodo, kad problema nėra pavienė. Jei trūkumas juntamas pačiame tiekimo grandinės viršuje, jo poveikis galiausiai pasieks visus – nuo didžiųjų elektronikos gamintojų iki paprasto žmogaus, kuris tiesiog nori atsinaujinti kompiuterį ar nusipirkti konsolę.
Ypač jautriai į tai reaguoja segmentai, kuriuose atminties kiekis nuolat auga. Šiuolaikiniai žaidimai, dirbtinio intelekto įrankiai, sudėtingesnės operacinės sistemos, didesnės raiškos turinys ir vis reiklesnės programos reikalauja vis daugiau RAM ir spartesnių kaupiklių.
Kainos pradėjo kilti dar 2025 m.
ISC 2026 konferencijoje „Lenovo“ pristatė skaidrę, kurioje apžvelgta DRAM ir NAND produktų kainų dinamika. Joje nurodoma, kad kainos sparčiau kilti pradėjo maždaug 2025 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje ir ketvirtojo ketvirčio pradžioje.
Nuo tada tendencija, panašu, nesustojo. Priešingai – tikimasi, kad kainų augimas tęsis. Nors gamintojai didina pajėgumus ir stato naujas gamyklas, vien to gali nepakakti greitai išspręsti problemą.
Atminties gamybos plėtra nėra paprastas procesas. Naujos gamyklos neatsiranda per kelis mėnesius, o modernios puslaidininkių gamybos linijos reikalauja milžiniškų investicijų, technologijų, laiko ir stabilios paklausos prognozių. Todėl net jei sprendimai jau priimami dabar, realus poveikis kainoms gali pasijusti gerokai vėliau.
Būtent dėl to vis dažniau kalbama, kad kainos gali nebegrįžti į ankstesnį lygį. Kitaip tariant, 2025 m. pradžios kainos gali tapti ne norma, o prisiminimu.
Kodėl tai smogs ne tik kompiuterių entuziastams?
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad DRAM ar NAND kainų kilimas rūpi tik tiems, kurie patys renkasi kompiuterio dalis. Tačiau iš tikrųjų atmintis yra beveik visur.
DRAM naudojama kompiuteriuose, serveriuose, telefonuose, žaidimų konsolėse, televizoriuose ir daugelyje išmaniųjų įrenginių. NAND „flash“ atmintis naudojama SSD diskuose, telefonų vidinėje atmintyje, atminties kortelėse, USB laikmenose ir kituose kaupikliuose.
Jei brangsta šie komponentai, brangsta visa grandinė. Gamintojai turi rinktis: arba mažinti pelno maržas, arba kelti galutinę kainą, arba taupyti kitose vietose. Dažnai vartotojui tai reiškia vieną iš trijų nemalonių scenarijų – brangesnį įrenginį, silpnesnę komplektaciją arba mažiau atminties už tą pačią kainą.
Pavyzdžiui, nešiojamas kompiuteris gali kainuoti tiek pat, bet turėti mažesnį SSD diską. Telefonas gali brangti, o bazinė versija likti su mažesne atmintimi. Žaidimų konsolės gali ilgiau išlaikyti aukštas kainas arba gauti mažiau nuolaidų. Net biudžetiniai modeliai gali tapti mažiau patrauklūs, nes gamintojams bus sunkiau pasiūlyti daug atminties už mažą kainą.
Žaidimų konsolės jau brangsta
Straipsnyje pažymima, kad žaidimų konsolių rinka jau patiria kainų spaudimą. 2026 m. gegužė buvo itin silpna „Xbox“ konsolių pardavimams, o „PlayStation“ pardavimai taip pat fiksavo blogiausią gegužę nuo 2000 m.
Viena iš pagrindinių priežasčių – kainodara. Nurodoma, kad vidutinė PS5 kaina JAV pakilo iki 672 JAV dolerių, o tai reiškia maždaug 33 proc. augimą. Tuo metu vidutinė „Xbox Series X|S“ kaina pakilo iki 524 JAV dolerių, arba apie 22 proc.
Tai labai aiškus signalas. Konsolės ilgą laiką buvo laikomos palyginti prieinamu būdu žaisti naujausius žaidimus, ypač lyginant su brangiais žaidimų kompiuteriais. Tačiau jei jų kainos kyla, o nuolaidos tampa retesnės, daliai pirkėjų šis pasirinkimas gali tapti mažiau patrauklus.
Pridėjus brangstančius žaidimus, prenumeratas, papildomus valdiklius ir didesnius kaupiklius, visa žaidimų ekosistema gali tapti gerokai brangesnė nei prieš kelerius metus.
Ar įperkamų įrenginių era tikrai baigiasi?
Teiginys, kad įperkamų kompiuterių ir konsolių era baigėsi, skamba dramatiškai, bet rinkos kryptis iš tiesų neramina. Jei atminties kainos išliks aukštos ilgą laiką, tai neišvengiamai paveiks technikos kainas.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad tai nebūtinai reiškia, jog pigesnių įrenginių visai nebeliks. Greičiau gali keistis tai, ką laikome „įperkamu“ įrenginiu. Už tą pačią sumą pirkėjas gali gauti mažiau atminties, mažesnį SSD, paprastesnę komplektaciją arba senesnę platformą.
Gamintojai gali pradėti aktyviau segmentuoti rinką. Baziniai modeliai taps kuklesni, o norint geresnės komplektacijos teks mokėti gerokai daugiau. Tai jau dabar matoma telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių rinkoje, kur papildoma atmintis dažnai kainuoja neproporcingai brangiai.
Jei ši tendencija tęsis iki 2030 m. ir vėliau, kaip prognozuoja pramonės atstovai, pirkėjams teks dar kruopščiau planuoti pirkinius. Nebepakaks žiūrėti vien į procesorių ar ekraną. Atmintis ir kaupiklis taps vienais svarbiausių kainą lemiančių veiksnių.
Ką tai reiškia paprastam pirkėjui?
Pirmiausia – nereikėtų aklai tikėtis, kad technika greitai atpigs. Jei planuojate pirkti kompiuterį, konsolę, SSD diską ar atminties modulį, verta stebėti kainas ir neskubėti, bet taip pat nepuoselėti per didelių vilčių, kad po kelių mėnesių viskas staiga grįš į seną lygį.
Antra – verta pirkti tiek atminties, kiek realiai reikės ilgesniam laikui. Jei nešiojamas kompiuteris neturi galimybės lengvai praplėsti RAM ar SSD, per maža bazinė komplektacija vėliau gali tapti problema. Brangstant komponentams, atnaujinimai gali būti vis mažiau patrauklūs.
Trečia – pirkėjai turėtų atidžiau vertinti „pigius“ pasiūlymus. Jei įrenginys atrodo pigesnis, reikia žiūrėti, ar gamintojas nesutaupė atminties sąskaita. 8 GB RAM ar mažas SSD diskas kai kuriems naudotojams gali greitai tapti ribojimu, ypač jei įrenginį planuojama naudoti kelerius metus.
Galiausiai verta prisiminti, kad technikos kainas lemia ne tik vienas komponentas. Tačiau kai brangsta tokia svarbi dalis kaip atmintis, poveikis pasklinda labai plačiai.
Nauja realybė technologijų rinkoje
Atminties kainų kilimas gali tapti vienu svarbiausių artimiausių metų technologijų rinkos veiksnių. Jei DRAM ir NAND trūkumas tęsis, brangs ne tik entuziastų kompiuteriai ar profesionalūs SSD diskai. Poveikį pajus ir paprasti vartotojai, perkantys telefonus, konsoles, nešiojamus kompiuterius ar kitą elektroniką.
Tai keičia ir pirkėjų lūkesčius. Ilgą laiką buvome įpratę, kad technologijos laikui bėgant pinga arba bent jau už tą pačią kainą siūlo daugiau. Dabar kai kuriose srityse gali nutikti priešingai: už tą pačią kainą gausime mažiau, o norint gero komplekto teks mokėti daugiau.
Pramonės atstovai jau kalba apie aukštas kainas kaip apie naują normą. Jei ši prognozė pasitvirtins, įperkamų kompiuterių, konsolių ir didelės talpos kaupiklių laikai gali tapti kur kas sudėtingesni.
Vartotojams tai reiškia vieną dalyką: technikos pirkimas artimiausiais metais gali tapti brangesnis, o sprendimus teks priimti atsargiau nei anksčiau.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
