Vos tik prasideda karščiai, daugelyje namų, biurų, parduotuvių ir automobilių ima ūžti oro kondicionieriai. Vieniems jie tampa tikru išsigelbėjimu nuo tvankumos, kitiems – įtariamuoju numeris vienas, kai po kelių valandų vėsiame kambaryje pradeda perštėti gerklę, sausėti akys ar mausti galvą.
Dažnas tokius simptomus iškart nurašo „perpūtimui“ arba oro kondicionieriui. Tačiau medikai aiškina, kad pati sistema paprastai nėra tikroji peršalimo priežastis. Problema dažniau slypi ne prietaise, o tame, kaip jis naudojamas.
Vienos medicinos universiteto aplinkos medicinos specialistas Hansas-Peteris Hutteris pabrėžia: tikrą peršalimą sukelia virusai. Vis dėlto netinkamai sureguliuotas kondicionierius gali sudaryti sąlygas organizmui tapti jautresniam – ypač tada, kai oras per šaltas, per sausas arba nuolat pučiamas tiesiai į žmogų.
Kodėl po kondicionieriaus ima perštėti gerklę?
Vasaros klasika: lauke karšta, patalpoje – gaiviai vėsu, o po kurio laiko gerklė tarsi išsausėja, akys ima perštėti, nosis užsikemša arba pradeda varvėti. Tokiais atvejais kaltė dažnai suverčiama oro kondicionieriui, tačiau gydytojo teigimu, simptomus paprastai sukelia ne pats įrenginys, o netinkamas jo nustatymas.
Per šaltas ir sausas oras gali dirginti gleivines. Kai jos išsausėja, organizmo vietinė apsauga gali susilpnėti, todėl žmogus tampa jautresnis aplinkoje esantiems patogenams. Kitaip tariant, kondicionierius dažniausiai „nepagamina“ ligos, bet netinkamai naudojamas gali prisidėti prie nemalonių pojūčių ir sudaryti palankesnes sąlygas infekcijai įsitvirtinti.
Panašiai vertinamas ir skersvėjis. Jis tiesiogiai nesukelia peršalimo, tačiau gali išsausinti gleivines, dirginti akis, gerklę ar nosį. Dėl to žmogui gali atrodyti, kad jis „peršalo nuo vėjo“, nors iš tiesų tikrą infekciją lemia virusai.
Kada oro kondicionierius gali kelti didesnę riziką?
Nors modernios ir tvarkingai prižiūrimos oro kondicionavimo sistemos paprastai laikomos mažos rizikos, tam tikromis aplinkybėmis jos gali tapti problema. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas senoms, prastai prižiūrimoms sistemoms, ypač jei jose naudojamas vanduo ar automatinis oro drėkinimas.
Tokiose sistemose, jei jos nevalomos ir neprižiūrimos, gali atsirasti bakterijų, įskaitant legioneles. Įkvėpus užterštų aerozolių, kai kuriais atvejais gali kilti rimtesnių sveikatos problemų – nuo karščiavimu lydimų infekcijų iki plaučių uždegimo. Būtent todėl kondicionierių priežiūra nėra tik komforto klausimas.
Svarbu ir tai, kad rizika nėra vienoda visur. Naujesnės, tinkamai prižiūrimos sistemos paprastai kelia gerokai mažiau rūpesčių. Tačiau jei kondicionierius seniai nevalytas, skleidžia nemalonų kvapą, patalpoje po jo veikimo atsiranda daugiau dulkių arba žmonės nuolat skundžiasi dirginimu, tai jau ženklas, kad verta pasirūpinti patikra.
Didžiausia klaida – per didelis temperatūrų skirtumas
Karštą dieną norisi kuo greičiau atvėsinti patalpą, todėl dažnas kondicionierių nustato itin žemai. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo logiška: kuo šalčiau, tuo geriau. Tačiau organizmui staigūs temperatūrų kontrastai gali būti nemalonūs.
Jeigu lauke tvyro kaitra, o patalpoje temperatūra numušama iki beveik „šaldytuvo“ režimo, gleivinės gali patirti papildomą stresą. Dar blogiau, jei šaltas oro srautas pučiamas tiesiai į veidą, kaklą, nugarą ar galvą. Tokiu atveju galvos skausmas, gerklės perštėjimas ar akių sausumas gali atsirasti gana greitai.
Todėl saugiau rinktis saikingą vėsinimą, vengti tiesioginės oro srovės ir nepaversti kambario ledo kamera. Kondicionierius turi padėti išgyventi karštį, o ne sukurti situaciją, kai iš lauko karščio patenkama į agresyviai šaltą, sausą ir nuolat pučiamą aplinką.
Per karščius kondicionierius – pagalbininkas, bet ne žaislas
Vokietijoje fiksuojant itin aukštą vasarišką temperatūrą, oro kondicionieriai daugelyje vietų veikia visu pajėgumu. Tokios situacijos rodo, kodėl vėsinimo sistemos tampa vis svarbesnės – jos padeda ištverti karščio bangas, ypač vyresniems žmonėms, vaikams ar tiems, kuriems karštis kelia didesnę sveikatos riziką.
Vis dėlto svarbiausia – naudoti jas protingai. Kondicionierius nėra priešas, tačiau netinkami nustatymai gali greitai sugadinti savijautą. Verta vengti pernelyg žemos temperatūros, reguliariai prižiūrėti sistemą, neleisti oro srovei pūsti tiesiai į kūną ir pasirūpinti, kad patalpų oras nebūtų per sausas.
Trumpai tariant, vasaros gerklės skausmai dažniausiai nėra tiesioginis kondicionieriaus „darbas“. Dažniau tai – netinkamo naudojimo, sausų gleivinių, temperatūrų kontrasto ir virusų derinys.
Praktiškas apibendrinimas: jei naudojate oro kondicionierių, vėsinkite saikingai, nesėdėkite tiesiai po šalto oro srove, pasirūpinkite sistemos priežiūra ir stebėkite savijautą. Jeigu simptomai stiprėja, atsiranda karščiavimas, dusulys ar stiprus kosulys, verta kreiptis į gydytoją.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
