Ar oro kondicionierius kenkia sveikatai? Penki pavojai, kuriuos dažniausiai pajunta kūnas

Karštą vasaros dieną oro kondicionierius dažnai tampa vieninteliu būdu normaliai išsimiegoti, dirbti ar bent trumpam atsikvėpti nuo tvankumos. Tačiau kelias valandas praleidus vėsioje patalpoje kai kuriems ima perštėti akis, džiūti gerklė, tempti odą ar skaudėti galvą.

Pats kondicionierius nebūtinai yra problema. Nemalonius pojūčius dažniausiai sukelia per sausas oras, tiesiai į žmogų nukreipta šalto oro srovė arba seniai nevalyta sistema.

Pirmiausia sureaguoja oda

Vėsindamas patalpą kondicionierius kartu mažina oro drėgmę. Dėl to daugiau drėgmės praranda ir oda. Ilgiau pabuvus kondicionuojamoje patalpoje ji gali pradėti tempti, pleiskanoti, o lūpos – skilinėti.

Stipriau tai pajunta žmonės, kurių oda natūraliai sausa arba jautri. Nemalonūs simptomai gali paūmėti ir sergant egzema ar kitomis odos ligomis.

Padėti gali paprastos priemonės: pakankamas vandens kiekis, lūpų balzamas ir drėkinamasis kremas. Ypač tinka priemonės, kurių sudėtyje yra glicerino ar hialurono rūgšties.

Akys gali pradėti perštėti

Sausas oras veikia ne tik odą. Ilgai sėdint prie kompiuterio kondicionuojamoje patalpoje gali atsirasti akių sausumas, deginimas ar svetimkūnio pojūtis.

Didesnį diskomfortą dažnai jaučia kontaktinius lęšius nešiojantys žmonės. Padėtį dar labiau pablogina tiesiai į veidą pučianti oro srovė.

Todėl automobilio ar patalpos ventiliacijos angas geriau nukreipti nuo akių. Esant poreikiui galima naudoti drėkinamuosius akių lašus.

Gali išsausėti nosis ir gerklė

Po nakties kambaryje su veikiančiu kondicionieriumi neretai pabundama užkimus, išsausėjusia gerkle ar užgulta nosimi. Tai nebūtinai reiškia, kad žmogus peršalo.

Sausas oras dirgina nosies ir gerklės gleivinę. Kai ji praranda drėgmę, gali atsirasti perštėjimas, kosulys ar nemalonus tempimo pojūtis. Jautresniems žmonėms kartais pradeda kraujuoti nosis.

Tokiu atveju verta sumažinti kondicionieriaus galią, gerti daugiau skysčių ir neleisti šaltam orui pūsti tiesiai į galvą. Jeigu patalpoje itin sausa, gali praversti ir oro drėkintuvas.

Nevalytas kondicionierius gali pabloginti kvėpavimą

Didesnį pavojų nei pats vėsinimas kelia neprižiūrėta sistema. Filtruose besikaupiančios dulkės, žiedadulkės ir kiti nešvarumai gali būti išpučiami atgal į patalpą.

Tai ypač aktualu alergiškiems žmonėms ir sergantiesiems astma. Jiems gali sustiprėti kosulys, švokštimas, akių ar nosies dirginimas.

Todėl kondicionieriaus filtrus būtina reguliariai valyti arba keisti pagal gamintojo rekomendacijas. Automobilio salono filtras taip pat neturėtų būti prisimenamas tik tada, kai atsiranda nemalonus kvapas.

Galvos ir kūno skausmas ne visada reiškia peršalimą

Ilgai sėdint šalto oro srovėje gali įsitempti kaklo, pečių ir nugaros raumenys. Dėl to atsiranda maudimas ar sustingimas, kurį žmonės kartais klaidingai vadina peršalimu nuo kondicionieriaus.

Galvos skausmą gali sustiprinti ir skysčių trūkumas. Vėsioje patalpoje troškulys jaučiamas silpniau, todėl žmogus gali nepastebėti, kad geria per mažai.

Didelio temperatūrų skirtumo taip pat geriau vengti. Įėjus iš karščio į labai šaltą patalpą organizmui tenka staigiai prisitaikyti, todėl vėsinimą verta nustatyti saikingai, o ne paversti kambarį šaldytuvu.

Oro kondicionierius gali padėti lengviau ištverti karštį, tačiau patogiausia temperatūra nebūtinai yra pati žemiausia. Reguliariai valoma sistema, nuo veido nukreipta oro srovė, pakankamai skysčių ir ne per sausas oras dažniausiai leidžia išvengti didžiosios dalies nemalonių pojūčių.