Saulė vėl priminė, kad mūsų ramybė Žemėje labai dažnai priklauso nuo to, kas vyksta už 150 milijonų kilometrų. Pastarosiomis dienomis jos paviršiuje užfiksuotas itin galingas X klasės žybsnis – vienas stipriausių Saulės aktyvumo tipų, galintis paveikti ryšį, navigaciją, palydovus, elektros tinklus ir net naktinį dangų virš mūsų galvų.
Tai nėra eilinis mokslininkų stebėjimas, įdomus tik observatorijoms. Kai Saulė iššauna tokio lygio energijos pliūpsnį, pasekmės gali atkeliauti ir iki Žemės. Kartais jos apsiriboja radijo ryšio sutrikimais ar trumpais GPS netikslumais. Kartais danguje pasirodo pašvaistės, kurias žmonės pamato net ten, kur įprastai jų beveik niekas nesitiki.
JAV Kosminių orų prognozavimo centras NOAA pranešė, kad birželio 30 d. apie 20.50 val. UTC Saulėje įvyko X1.1 klasės žybsnis, sukėlęs R3 lygio, arba stiprų, radijo ryšio sutrikimą. Žybsnis kilo iš aktyvaus Saulės regiono 4479, esančio gana arti matomo Saulės disko centro, todėl specialistai analizuoja, ar kartu į kosmosą išmestas plazmos debesis galėjo būti nukreiptas Žemės link.
Kodėl X klasės žybsnis kelia tiek dėmesio
Saulės žybsniai skirstomi pagal stiprumą: A, B, C, M ir X klasės. X klasė yra pati galingiausia. Tai reiškia, kad kalbame ne apie menką Saulės „mirktelėjimą“, o apie milžinišką energijos išsiveržimą, kuris per kelias minutes gali paveikti Žemės viršutinius atmosferos sluoksnius.
NASA aiškina, kad Saulės žybsniai ir su jais susiję išsiveržimai gali trikdyti radijo ryšį, elektros tinklus, navigacijos signalus, taip pat kelti rizikų palydovams ir astronautams. X klasė žymi intensyviausius žybsnius, o prie raidės esantis skaičius rodo jų stiprumą.
Paprastam žmogui tai gali skambėti tolimai, bet poveikis labai žemiškas. Jei sutrinka aukšto dažnio radijo ryšys, tai svarbu aviacijai, laivybai, gelbėjimo tarnyboms ir kai kurioms ryšio sistemoms. Jei prasideda stipresnė geomagnetinė audra, gali svyruoti palydovinės navigacijos tikslumas, atsirasti trikdžių ryšio tinkluose, o jautriose elektros sistemose gali būti fiksuojami įtampos svyravimai.
Tai nereiškia, kad reikia bėgti į parduotuvę pirkti žvakių ir konservų. Tačiau tai reiškia, kad Saulės aktyvumas artimiausiomis dienomis bus stebimas labai rimtai.
Kas dabar vyksta Saulėje
Pastarasis žybsnis nėra izoliuotas įvykis visiškai ramioje Saulėje. NOAA kosminių orų suvestinėse nurodoma, kad pastaruoju metu buvo stebimi ir mažesni radijo ryšio trikdžių lygiai, o artimiausioms dienoms prognozuojama padidėjusi mažesnių bei vidutinių žybsnių tikimybė. NOAA entuziastų suvestinėje liepos 1–2 d. nurodoma 60 proc. R1–R2 radijo sutrikimų tikimybė ir 10 proc. R3–R5 lygio įvykių tikimybė.
Kitaip tariant, Saulė šiuo metu nėra rami. Ji aktyvi, įsitempusi ir gali vėl šauti. Aktyvūs regionai 4478 ir 4479 toliau vystosi ir juda į padėtį, kurioje jų išsiveržimai gali būti svarbesni Žemei. NOAA prognozėse taip pat minima, kad nuo liepos 3 d. didėja nedidelių ar stipresnių Saulės radiacijos audrų tikimybė, nes šie regionai juda į palankesnę magnetinio ryšio su Žeme padėtį.
Tokiais momentais svarbiausias klausimas yra ne vien pats žybsnis. Dar svarbiau – ar po jo iš Saulės išlėkė vainikinės masės išmetimas, vadinamas CME. Tai didžiulis įkrautos plazmos debesis. Jei jis skrenda pro šalį, Žemėje galime beveik nieko nepajusti. Jei pataiko į mūsų magnetinį lauką, prasideda geomagnetinė audra.
Kas yra tas plazmos debesis
Po galingų Saulės žybsnių kartais į kosmosą išmetama milžiniška Saulės medžiagos masė. Tai nėra šviesa ar šiluma įprasta prasme. Tai įkrautų dalelių debesis, kuris gali keliauti per tarpplanetinę erdvę ir pasiekti Žemę po kelių dešimčių valandų ar kelių dienų.
Kai toks debesis atsitrenkia į Žemės magnetinį lauką, mūsų planeta nėra bejėgė. Magnetinis laukas veikia kaip milžiniškas skydas, nukreipiantis daleles link polių. Tačiau jei smūgis stiprus, tas skydas sudreba. Tada ir prasideda geomagnetinė audra.
Geomagnetinės audros stiprumas priklauso nuo kelių dalykų: kokio greičio yra plazmos debesis, koks jo tankis, kokia magnetinio lauko kryptis ir ar jis tiesiogiai pataiko į Žemę. Todėl mokslininkai po kiekvieno didesnio žybsnio laukia papildomų duomenų. Vien pamatyti X klasės žybsnį dar nepakanka. Reikia suprasti, ar Saulė kartu išspjovė medžiagą mūsų kryptimi.
Būtent todėl NOAA po X1.1 žybsnio nurodė, kad bus analizuojami vaizdai, siekiant nustatyti, ar įvyko į Žemę nukreiptas CME.
Ką gali pajusti paprasti žmonės
Dauguma žmonių magnetinės audros nepajus taip, kaip jaučia lietų, vėją ar perkūniją. Dangus neparaus vidurdienį, telefonai masiškai neužges, o automobiliai staiga nesustos. Vis dėlto tam tikri trikdžiai gali būti realūs.
Pirmiausia gali nukentėti radijo ryšys, ypač aukšto dažnio signalai. Tai aktualu aviacijai, laivybai, kai kurioms tarnyboms ir radijo mėgėjams. NOAA suvestinėse po tokio aktyvumo minimi galimi aukšto dažnio radijo ryšio susilpnėjimai saulėtoje Žemės pusėje ir trumpi navigacijos signalų pablogėjimai.
Antra, gali būti GPS netikslumų. Paprastam vairuotojui tai dažniausiai nebus dramatiška, bet žemės ūkyje, logistikoje, aviacijoje, jūroje ar tikslioje geodezijoje net nedideli paklaidos pokyčiai gali turėti reikšmės.
Trečia, stipresnės audros gali paveikti palydovus. Palydovai gali patirti papildomą apkrovą, o jų signalai – trikdžius. Šiuolaikinis pasaulis labai priklauso nuo palydovų, todėl kosminiai orai jau seniai nebėra vien astronomų reikalas.
Ketvirta, elektros tinklai. Lietuvoje dėl vieno vidutinio Saulės įvykio žmonės neturėtų tikėtis elektros dingimų, bet labai stiprios geomagnetinės audros pasaulyje laikomos realia rizika elektros infrastruktūrai. Todėl operatoriai ir specialistai tokias prognozes stebi, ypač jei laukiama stipresnio smūgio.
Pašvaistė gali tapti įspūdingiausia šios audros puse
Yra ir kita, daug gražesnė šios istorijos pusė. Jei įkrautos dalelės pasiekia Žemę ir sukelia geomagnetinę audrą, danguje gali sušvisti šiaurės pašvaistė. Kuo stipresnė audra, tuo toliau į pietus pašvaistė gali būti matoma.
Lietuvoje pašvaistės nėra kasdienis reiškinys, bet pastaraisiais metais jas matėme ne kartą. Kai Saulė aktyvi, net mūsų platumose gali atsirasti galimybė pamatyti rausvus, žalsvus ar violetinius švytėjimus šiauriniame horizonte.
Jei artimiausiomis naktimis geomagnetinis aktyvumas sustiprėtų, verta stebėti kosminių orų prognozes ir dangų. Geriausia vieta – kuo toliau nuo miesto šviesų, atvira šiaurinė kryptis, giedras dangus ir kantrybė. Telefonų kameros kartais pašvaistę pagauna geriau nei žmogaus akis, todėl net jei plika akimi matote tik keistą šviesos ruožą, verta pabandyti fotografuoti ilgesniu išlaikymu.
Tačiau reikia būti realistams. Ne kiekvienas Saulės žybsnis reiškia pašvaistę Lietuvoje. Viskas priklauso nuo to, ar plazmos debesis pasieks Žemę, kokio stiprumo bus audra ir ar naktį netrukdys debesys.
Ką verta padaryti artimiausiomis dienomis
Paprastam žmogui nereikia imtis ekstremalių veiksmų, tačiau keli praktiški dalykai nepakenks. Jei artimiausiomis dienomis planuojate kelionę, darbą su navigacija, dronais, tikslią žemės ūkio techniką ar veiklą, kuriai svarbus GPS tikslumas, verta turėti atsarginį planą. Navigacijos sutrikimai dažniausiai būna laikini, bet būtent tokie laikini sutrikimai blogiausiu metu ir sukelia daugiausia nervų.
Jei naudojatės radijo ryšiu, verta sekti NOAA ar kitų kosminių orų tarnybų perspėjimus. Jei dirbate su jautria elektronika ar infrastruktūra, kosminių orų prognozės turėtų būti tokia pat įprasta informacija kaip ir meteorologinis orų radaras.
Namų vartotojams didžiausia praktinė nauda – tiesiog sekti informaciją ir nepasiduoti panikai. Socialiniuose tinkluose tokie įvykiai dažnai paverčiami pasaulio pabaigos pranašystėmis. Realybė daug paprastesnė: Saulė aktyvi, specialistai stebi situaciją, galimi ryšio ir navigacijos trikdžiai, o pašvaistės mėgėjai gali turėti progą išvysti retą reginį.
Jei dangus bus giedras, vakare verta pasižiūrėti į šiaurinį horizontą. Kartais didžiausia kosminės audros dovana būna ne sutrikimas, o tyli, keistai švytinti naktis.
Saulė dabar kalba garsiau nei įprastai
Šis įvykis primena, kad gyvename ne izoliuotame burbule. Mūsų telefonai, žemėlapiai, palydovai, elektros tinklai ir net aviacijos ryšiai priklauso nuo sąlygų kosmose. Saulė nėra tik šviesos kamuolys, kuris kas rytą pakyla virš horizonto. Ji yra milžiniška, aktyvi žvaigždė, kurios išsiveržimai kartais pasiekia ir mūsų kasdienybę.
X klasės žybsnis iš regiono 4479 yra rimtas signalas, kad artimiausiomis dienomis kosminiai orai gali būti neramūs. Kol specialistai analizuoja, ar plazmos debesis skrieja Žemės link, mums belieka stebėti prognozes, nekurti panikos ir nepamiršti, kad net pavojingi kosminiai reiškiniai kartais palieka ne griūtį, o vieną gražiausių vaizdų danguje.
Saulė smogė. Dabar klausimas tik vienas – ar Žemė pajus visą smūgį, ar jis praslys šalia.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
