Vieną dieną dar buvo šilta, tvanku ir sunku kvėpuoti, o kitą rytą oras staiga atvėso, pasikeitė slėgis, pakilo drėgmė — ir kūnas sureagavo taip, lyg būtų gavęs nematomą smūgį. Atsiranda galvos sunkumas, mieguistumas, spaudimo svyravimai, dirglumas, sąnarių maudimas ar keistas silpnumas, nors aiškios ligos lyg ir nėra.
Daug kas tokiais atvejais numoja ranka: „čia tik oras“. Tačiau organizmui staigūs orų pokyčiai tikrai gali būti rimtas išbandymas. Po ilgesnio karščio periodo staigus temperatūros kritimas, atmosferos slėgio pasikeitimas ir padidėjusi drėgmė sukuria papildomą apkrovą širdžiai, kraujagyslėms, nervų sistemai ir bendrai savijautai.
Toks jautrumas orams dažnai vadinamas meteoropatija. Tai nėra „išsigalvojimas“ ar silpnumas. Kai kurių žmonių organizmas tiesiog lėčiau prisitaiko prie aplinkos pokyčių, todėl orų frontai jiems tampa ne tik prognozės žemėlapyje, bet ir labai realiu pojūčiu kūne.
Kodėl kūnas taip reaguoja į orų pokyčius
Žmogaus organizmas nuolat palaiko vidinę pusiausvyrą. Jis reguliuoja kraujospūdį, širdies ritmą, kraujagyslių tonusą, kūno temperatūrą, medžiagų apykaitą ir daugybę kitų procesų. Už didelę dalį šio automatinio reguliavimo atsakinga autonominė nervų sistema.
Kai oras keičiasi pamažu, organizmas dažniausiai spėja prisitaikyti. Tačiau kai temperatūra, drėgmė ir atmosferos slėgis pasikeičia staigiai, organizmui tenka reaguoti greitai. Ne visų nervų ir kraujagyslių sistemos tą padaro vienodai lengvai. Jeigu prisitaikymo mechanizmai veikia lėčiau, žmogus gali jausti labai aiškų savijautos pablogėjimą.
Vienas stipriausių veiksnių yra atmosferos slėgio pokytis. Kraujagyslėse ir kūno ertmėse yra receptorių, kurie reaguoja į slėgio svyravimus. Kai slėgis kinta staigiai, jautresniems žmonėms gali pradėti skaudėti galvą, svaigti, svyruoti kraujospūdis ar atsirasti bendras silpnumas.
Ypač jautrūs gali būti žmonės, turintys širdies ir kraujagyslių problemų, lėtinių sąnarių ar stuburo ligų, patyrę traumų, taip pat vyresnio amžiaus žmonės. Pastebima, kad moterys tokius orų pokyčius dažnai jaučia dažniau nei vyrai, nors individuali reakcija labai priklauso nuo bendros sveikatos, streso lygio, miego ir gyvenimo būdo.
Kokie simptomai dažniausiai išduoda meteoropatiją
Orų pokyčiai gali paveikti ne tik kūną, bet ir emocinę būseną. Vieniems pirmiausia pradeda skaudėti galvą, kiti jaučia spaudimą smilkiniuose, tretiems ima svaigti galva, dingsta energija arba tampa sunku susikaupti. Kartais žmogus net negali tiksliai paaiškinti, kas negerai — tiesiog jaučiasi „ne savas“.
Dažnas simptomas yra galvos skausmas. Jis gali atsirasti dėl smegenų kraujagyslių susiaurėjimo ar išsiplėtimo reaguojant į atmosferos slėgio pokyčius. Kai kuriems žmonėms tokie svyravimai primena migrenos pradžią: padidėja jautrumas šviesai, garsui, atsiranda pykinimas ar noras tiesiog atsigulti tyloje.
Kitas dažnas požymis — širdies plakimo pojūtis. Žmogus gali jausti, kad širdis plaka stipriau, greičiau arba nelygiai. Taip pat gali svyruoti kraujospūdis. Staigus atšalimas kai kuriems žmonėms gali išprovokuoti kraujagyslių susitraukimą, todėl jautresniems asmenims spaudimas gali pakilti.
Ne mažiau varginantis simptomas yra mieguistumas, vangumas ir koncentracijos sumažėjimas. Tokiais laikotarpiais sunkiau dirbti, priimti sprendimus, mokytis ar net atlikti paprastus kasdienius darbus. Kūnas tarsi prašo sulėtinti tempą, nors dienotvarkė to dažnai neleidžia.
Prie fizinių simptomų gali prisidėti emocinis nestabilumas. Žmogus tampa dirglesnis, jautresnis, greičiau pavargsta, gali atsirasti prislėgta nuotaika ar nerimas. Tai nereiškia, kad oras „valdo“ žmogaus emocijas, tačiau organizmo stresas dėl aplinkos pokyčių gali sustiprinti jau esamą įtampą.
Kodėl skauda sąnarius ir senas traumas
Daugelis žmonių prieš lietų ar staigų oro pasikeitimą pajunta senas traumas, sąnarius ar nugarą. Tai nėra tik liaudiškas mitas. Pažeisti audiniai ir sąnarių kapsulės gali būti jautresni slėgio pokyčiams, todėl prieš orų permainas ar jų metu žmogus gali jausti maudimą, tempimą ar skausmą.
Ypač dažnai tuo skundžiasi žmonės, sergantys artritu, artroze, turintys stuburo problemų ar anksčiau patyrę lūžių, patempimų, operacijų. Kai keičiasi atmosferos slėgis, audiniuose gali šiek tiek keistis spaudimas, o nervų galūnėlės tai pajunta kaip diskomfortą.
Jeigu sąnarių ar senų traumų skausmas stiprus, dažnas arba progresuoja, nereikėtų visko nurašyti vien orams. Orų pokytis gali tik išryškinti problemą, kuri jau yra organizme. Tokiu atveju verta pasitarti su gydytoju, ypač jei skausmas riboja judėjimą ar trukdo kasdieniam gyvenimui.
Ką daryti, kai orai keičiasi ir savijauta blogėja
Kadangi orų pakeisti negalime, svarbiausia stiprinti organizmo gebėjimą prisitaikyti. Tai nereiškia, kad reikia tapti sportininku ar visiškai pakeisti gyvenimą. Dažnai padeda nuoseklūs, paprasti dalykai: miegas, judėjimas, vanduo, stabilesnė dienotvarkė ir mažiau kraujagysles dirginančių įpročių.
Labai svarbus yra miegas. Jei žmogus miega per mažai, autonominė nervų sistema tampa jautresnė, o organizmui sunkiau atlaikyti staigius aplinkos pokyčius. Todėl orų permainų metu verta ypač saugoti poilsį ir stengtis miegoti bent 7–8 valandas.
Judėjimas taip pat padeda. Reguliarūs pasivaikščiojimai lauke gerina kraujotaką, treniruoja termoreguliaciją ir padeda kūnui lengviau reaguoti į temperatūros svyravimus. Nebūtina rinktis intensyvaus sporto. Net vidutinio tempo vaikščiojimas kasdien gali duoti daugiau naudos nei retas, bet labai sunkus fizinis krūvis.
Vandens vartojimas irgi svarbus. Staigių orų pokyčių metu kraujotakai reikia stabilumo, o dehidratacija gali sustiprinti galvos skausmą, silpnumą ir spaudimo svyravimus. Verta gerti pakankamai vandens ir nepersistengti su kava bei alkoholiu, nes jie gali veikti kraujagyslių tonusą ir miego kokybę.
Mityba, kuri padeda nervų sistemai ir širdžiai
Orų permainų metu organizmui ypač svarbūs mineralai, dalyvaujantys širdies ir nervų sistemos darbe. Dažniausiai minimi magnis ir kalis. Jų yra riešutuose, grūduose, ankštinėse daržovėse, žalialapėse daržovėse, bananuose ir kituose paprastuose produktuose.
Magnis padeda nervų sistemai veikti ramiau, gali prisidėti prie raumenų atsipalaidavimo ir bendros įtampos mažinimo. Kalis svarbus normaliai širdies veiklai ir skysčių pusiausvyrai. Tai nereiškia, kad reikia iškart pirkti papildus. Pirmiausia verta įvertinti mitybą ir įtraukti daugiau paprastų, maistingų produktų.
Sunki, labai riebi, sūri ar gausiai saldi mityba gali pabloginti savijautą, ypač jei žmogus linkęs į kraujospūdžio svyravimus. Todėl orų permainų metu geriau rinktis lengvesnį maistą: sriubas, troškintas daržoves, kruopas, žuvį, liesesnius baltymus, vaisius ir pakankamai skysčių.
Kuo stabilesnė mityba, tuo mažiau papildomo chaoso patiria organizmas. Kai lauke keičiasi slėgis ir temperatūra, bent jau viduje verta nesukurti dar vieno krūvio persivalgymu, alkoholiu ar per dideliu kofeino kiekiu.
Žolelės gali padėti, bet ne visiems vienodai
Kai savijauta blogėja dėl įtampos, nerimo, miego sutrikimų ar lengvo širdies plakimo pojūčio, kai kurie žmonės renkasi vaistažoles. Jos gali veikti švelniai ir palaipsniui, tačiau svarbu suprasti, kad net natūralios priemonės gali turėti poveikį organizmui ir sąveikauti su vaistais.
Melisa dažnai naudojama raminti nervų sistemai. Ji gali padėti sumažinti nerimą, įtampą ir lengvus spazmus. Valerijonas žinomas dėl raminamojo poveikio ir dažnai vartojamas, kai sunku užmigti. Apynių spurgai taip pat siejami su nervinio susijaudinimo mažinimu, o levandos gali padėti atsipalaiduoti per arbatą, kvapą ar vakaro ritualą.
Gudobelė dažnai minima kalbant apie širdies ir kraujagyslių sistemą. Jos vaisiuose ir žieduose yra flavonoidų, kurie tradiciškai siejami su širdies veiklos palaikymu. Tačiau žmonėms, vartojantiems vaistus nuo širdies ritmo, kraujospūdžio ar kitų širdies ligų, su gudobele reikėtų elgtis atsargiai ir pasitarti su specialistu.
Jeigu sergate širdies liga, turite aukštą kraujospūdį, vartojate vaistus ar laukiatės, prieš vartojant žolelių preparatus geriau pasikonsultuoti su gydytoju arba vaistininku. Natūralu nereiškia automatiškai saugu visiems.
Grūdinimasis: padėti gali, bet pradėti reikia atsargiai
Vienas būdų sumažinti jautrumą orų permainoms yra palaipsnis organizmo pratinimas prie temperatūros pokyčių. Tam gali padėti kontrastinis dušas, pasivaikščiojimai įvairiu oru, reguliarus buvimas lauke ir saikingas fizinis aktyvumas.
Kontrastinis dušas stimuliuoja kraujagysles ir kapiliarus. Šiltas ir vėsesnis vanduo skatina kraujagysles susitraukti bei išsiplėsti, todėl ilgainiui organizmas gali geriau reaguoti į temperatūros pokyčius. Tačiau pradėti reikėtų labai švelniai. Nereikia iš karto šokti nuo karšto vandens prie ledinio.
Pradžioje pakanka nedidelio temperatūros skirtumo ir trumpo laiko. Jei yra širdies ligų, aukštas kraujospūdis, rimtų kraujotakos problemų ar kitų sveikatos sutrikimų, prieš pradedant tokias procedūras verta pasitarti su gydytoju. Grūdinimasis turi stiprinti, o ne tapti dar vienu šoku organizmui.
Kvėpavimas ir ramybė nėra smulkmena
Orų permainų metu organizmas gali patirti papildomą stresą, todėl psichologinė ramybė tampa labai svarbi. Kai žmogus įsitempęs, kvėpavimas tampa paviršutiniškas, širdis plaka greičiau, raumenys įsitempia, o galvos skausmas ar silpnumas gali sustiprėti.
Gilaus kvėpavimo pratimai padeda sumažinti streso hormonų kiekį ir aprūpinti kraują deguonimi. Paprasčiausias būdas — kelias minutes lėtai įkvėpti per nosį, trumpai sulaikyti kvėpavimą ir dar lėčiau iškvėpti. Tai nėra magija, bet nervų sistemai toks signalas dažnai padeda nurimti.
Padeda ir paprasti ritualai: trumpas pasivaikščiojimas, šilta arbata, mažiau naujienų vakare, ramesnis apšvietimas, lengvas tempimas ar ankstesnis ėjimas miegoti. Kai oras lauke kelia stresą kūnui, verta bent namuose sumažinti įtampą.
Kada nereikėtų visko nurašyti orams
Nors meteoropatija gali paaiškinti dalį nemalonių pojūčių, svarbu nepamiršti, kad kai kurie simptomai gali rodyti rimtesnes problemas. Jei krūtinėje jaučiamas skausmas, dusulys, labai stiprus galvos skausmas, staigus regėjimo sutrikimas, veido ar galūnių tirpimas, stiprus silpnumas, alpimas ar labai aukštas kraujospūdis, reikia nedelsti ir kreiptis į medikus.
Taip pat verta pasikonsultuoti, jei orų pokyčiai nuolat sukelia labai stiprią reakciją ir trukdo gyventi įprastą gyvenimą. Galbūt problema ne tik jautrumas orams, bet ir nepakankamai kontroliuojamas kraujospūdis, migrena, mažakraujystė, skydliaukės sutrikimai, širdies ritmo problemos ar kitos būklės.
Oras gali būti provokatorius, bet ne visada jis yra pagrindinė priežastis. Todėl geriausia stebėti savo kūną, matuoti kraujospūdį, užsirašyti simptomus ir prireikus aptarti juos su gydytoju.
Kaip lengviau išgyventi staigius orų pokyčius
Jeigu žinote, kad esate jautrūs orams, verta pasiruošti iš anksto. Stebėkite prognozę, ypač kai numatomas staigus temperatūros kritimas, audros, slėgio svyravimai ar didelė drėgmė. Tokiomis dienomis geriau neplanuoti per didelio fizinio krūvio, svarbių darbų iki vėlaus vakaro ar papildomo streso, jei tik įmanoma.
Pasirūpinkite vandeniu, lengvesniu maistu, pakankamu miegu ir ramesniu dienos ritmu. Jei vartojate gydytojo paskirtus vaistus nuo kraujospūdžio ar kitų ligų, nenutraukite jų savavališkai. Orų pokyčių metu kaip tik svarbu laikytis įprasto gydymo plano.
Galiausiai verta prisiminti, kad jautrumas orams nereiškia bejėgiškumo. Taip, atmosferos slėgio ar temperatūros nepakeisite. Tačiau galite stiprinti organizmo prisitaikymą: daugiau judėti, geriau miegoti, gerti pakankamai vandens, nepersistengti su kava ir alkoholiu, pasirūpinti mineralais, palaikyti ramybę ir atidžiau reaguoti į kūno signalus.
Staigūs orų pokyčiai kai kuriems žmonėms tikrai gali tapti rimtu išbandymu. Tačiau kuo geriau pažįstate savo reakcijas, tuo lengviau jas suvaldyti. Kūnas dažnai praneša apie artėjančias permainas anksčiau nei orų programėlė — svarbu tą signalą išgirsti ir neignoruoti.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
