Kodėl atsistojus aptemsta akyse ir svaigsta galva: ką išduoda šis signalas?

Ryte skubiai pakylate iš lovos, nueinate kelis žingsnius link virtuvės ir staiga atrodo, kad kambaryje kažkas pritemdė šviesą. Akys kelioms sekundėms apsiblausia, galva palengvėja taip keistai, jog norisi įsikibti į durų staktą. Dažnas tokį epizodą numoja ranka: „Per greitai atsistojau.“

Dažniausiai tas trumpas aptemimas tikrai praeina taip pat greitai, kaip ir prasidėjo. Tačiau kūnas tokiu būdu nevaidina dramos dėl dėmesio – jis praneša, kad atsistojus smegenis akimirkai pasiekė mažiau kraujo, nei joms reikia. Vienam tai nutinka retai po bemiegės nakties, kitam – beveik kas rytą ar atsikėlus nuo sofos.

Svarbu ne vien pats svaigimas, bet ir jo aplinkybės. Ar tai įvyksta tik nevalgius, po karščio, ligos ar intensyvesnio sporto? O gal kartu plakasi širdis, silpsta kojos, pykina, trūksta oro? Tokios smulkmenos padeda suprasti, ar organizmas tiesiog prašo vandens ir lėtesnio tempo, ar signalą verta aptarti su gydytoju.

Kai kūnas nespėja „perjungti pavaros“

Atsistojus dalis kraujo dėl gravitacijos trumpam nusileidžia į kojas ir pilvo sritį. Paprastai organizmas į tai sureaguoja beveik nepastebimai: kraujagyslės susitraukia, širdis šiek tiek pakoreguoja darbą, kraujospūdis stabilizuojasi. Tačiau kartais ši reakcija vėluoja arba būna per silpna, todėl smegenys kelioms akimirkoms gauna mažiau kraujo ir deguonies.

Toks reiškinys dažnai vadinamas ortostatine hipotenzija – kraujospūdžio kritimu pakeitus kūno padėtį. Pats pavadinimas skamba rimtai, bet trumpas epizodas nebūtinai reiškia ligą. Jis gali pasitaikyti ir visiškai sveikam žmogui, ypač kai iš gulimos padėties pašokama taip, tarsi virtuvėje jau svilintų blynai.

Problema prasideda tada, kai aptemimas kartojasi, trunka ilgiau, baigiasi kritimu ar verčia nuolat bijoti atsistoti. Tuomet svarbu ne bandyti „priprasti“, o ieškoti priežasties. Reguliarus svaigimas nėra charakterio bruožas ir ne tas dalykas, kurį būtina kentėti vien todėl, kad jis praeina per pusę minutės.

Kodėl atsistojus aptemsta akyse ir svaigsta galva: ką išduoda šis signalas?Nuotrauka: Pexels / Yan Krukau

Kartais kaltas ne vien skubus judesys

Viena dažniausių priežasčių – skysčių trūkumas. Po karštos dienos, viduriavimo, vėmimo, karščiavimo, gausesnio prakaitavimo ar tiesiog kelių kavos puodelių vietoje vandens kraujo tūris gali sumažėti. Tuomet kūnui sunkiau greitai sureguliuoti spaudimą, o nemalonus „juodas ekranas“ prieš akis tampa visai realiu rytiniu scenarijumi.

Svaigimą gali sustiprinti ilgesnis nevalgymas, labai griežtas kalorijų ribojimas, alkoholis, nuovargis ir miego stoka. Kai kuriems žmonėms tai ryškiau jaučiama po ilgo stovėjimo, karštame duše ar tvankioje patalpoje. Nėščiosioms, paaugliams augimo laikotarpiu ir vyresniems žmonėms tokie epizodai taip pat gali pasitaikyti dažniau, tačiau amžius savaime neturėtų tapti patogiu paaiškinimu viskam.

Kita svarbi pusė – vartojami vaistai ir sveikatos būklės. Kraujospūdį mažinantys, šlapimą varantys, kai kurie raminamieji ar kiti vaistai gali turėti įtakos spaudimui ir savijautai, ypač jei pasikeitė dozė ar pradėtas naujas gydymas. Pasikartojantis silpnumas taip pat gali būti susijęs su mažakraujyste, širdies ritmo sutrikimais, hormonų ar nervų sistemos veiklos pokyčiais, todėl savarankiškai keisti vaistų vartojimo negalima – tai reikia aptarti su juos paskyrusiu specialistu.

Jaunas, skubantis žmogus tokią būseną dažnai nurašo kavai ir pusryčiams „kada nors vėliau“. Senjorui ji gali reikšti didesnę griuvimo riziką, o tėvams su mažais vaikais – dar vieną rytą, kai reikia laikyti ne tik vaiką ant rankų, bet ir pačiam ieškoti atramos. Darbuotojui, visą dieną stovinčiam prie kasos ar gamyboje, tai gali būti ženklas, kad kūnui trūksta pertraukų, vandens ar gydymo peržiūros. Skirtingos situacijos, bet vienas principas tas pats: organizmas bando susigrąžinti pusiausvyrą.

Ką daryti tą akimirką ir kada nebedelsti

Jei svaigimas prasidėjo atsistojus, geriausia nebandyti jo „nugalėti“ sparčiu žingsniu. Reikia iškart prisėsti arba atsigulti, įsikibti į stabilią atramą, ramiai pakvėpuoti. Jei įmanoma, pakėlus kojas galima padėti kraujui greičiau grįžti į viršutinę kūno dalį. Vairuoti, lipti kopėčiomis ar skubėti per gatvę tokio epizodo metu būtų prastas planas, net jeigu po kelių sekundžių vėl pasijuntama įprastai.

Kasdienybėje padeda paprasti įpročiai: gerti pakankamai skysčių, ypač per karščius ar sergant; valgyti reguliariau; iš lovos keltis etapais – pirmiausia atsisėsti, kelias akimirkas pabūti, tik tada stotis. Po ilgo sėdėjimo verta pajudinti pėdas ir blauzdas, o iš karšto dušo neiššokti lyg iš starto takelio. Jei žmogus vartoja vaistus, naudinga pasižymėti, kada prasideda simptomai ir ar jie sutampa su nauju preparatu ar pakitusia doze.

Į gydytoją verta kreiptis, jei aptemimas kartojasi, stiprėja, atsiranda net ramiai sėdint ar gulint, jei buvo nualpimas arba kritimas. Skubios pagalbos reikia, jeigu kartu juntamas krūtinės skausmas, dusulys, labai stiprus ar neįprastas galvos skausmas, sutrinka kalba, rega, veido ar galūnių judesiai, atsiranda stiprus širdies plakimas. Tokiais atvejais tai jau nebėra paprastas nepatogumas atsistojus.

Kūnas ne visada siunčia signalus garsiai. Kartais jis tik kelioms sekundėms pritemdo vaizdą ir priverčia sustoti. Išgirsti tą trumpą perspėjimą dažnai yra daug išmintingiau, nei dar kartą paskubėti ir tikėtis, kad šįsyk durų stakta bus arčiau.