Padėkite vieną lauro lapą ten, kur vaikšto pelės: paprastas kvapas gali jas išvaryti iš namų
Pelė namuose dažnai prasideda ne nuo garsaus bildesio ar akivaizdaus susidūrimo virtuvėje. Dažniausiai viskas būna tyliau: trupiniai dingsta greičiau nei įprastai, spintelėje atsiranda smulkūs pėdsakai, kažkur kampe sučeža maišelis, o ryte ant grindų matyti mažų juodų taškelių.
Tada ir ateina tas nemalonus jausmas – namuose esate ne vieni.
Daugelis iš karto galvoja apie spąstus, nuodus ar kenkėjų naikintojus. Tačiau prieš imantis griežtų priemonių, kai kurie žmonės išbando paprastesnį būdą, kurį galima rasti beveik kiekvienoje virtuvėje. Kalbama apie lauro lapus.
Taip, tuos pačius lapus, kuriuos dedame į sriubą, troškinį ar marinatą. Jų kvapas patinka ne visiems žmonėms, o graužikams jis gali būti dar nemalonesnis.
Kodėl lauro lapai gali atbaidyti peles ir žiurkes?
Pelės ir žiurkės labai stipriai pasikliauja uosle. Kvapai joms padeda rasti maistą, orientuotis aplinkoje, atpažinti pavojų ir judėti tais pačiais takais. Todėl stiprūs aromatai gali jas trikdyti.
Lauro lapuose yra kvapiųjų medžiagų, tarp jų ir eukaliptolio. Būtent intensyvus, aštrokas kvapas gali graužikams nepatikti ir paskatinti juos vengti vietų, kuriose jis sklinda.
Tai nereiškia, kad vienas lapas stebuklingai išspręs didelę problemą. Jei namuose jau yra daug pelių ar žiurkių, vien lauro lapų neužteks. Tačiau kaip natūrali atbaidymo priemonė mažesnei problemai arba profilaktikai jie gali būti naudingi.
Svarbiausia suprasti principą: lauro lapas ne „nužudo“ graužikus, o sukuria jiems nemalonią aplinką. Jei šalia nėra lengvai pasiekiamo maisto, plyšiai užsandarinti, o kvapas nuolat atnaujinamas, pelėms tokia vieta tampa mažiau patraukli.
Kur dėti lauro lapus, kad jie veiktų geriausiai?
Lauro lapus verta dėti ten, kur graužikai dažniausiai juda. Tai gali būti tamsūs kampai, tarpai už spintelių, vietos po kriaukle, sandėliukai, garažas, rūsys ar virtuvės zonos prie sienų.
Pelės paprastai nemėgsta bėgioti atvira erdve. Jos juda palei sienas, už baldų, šalia vamzdžių, ventiliacijos angų ar mažų plyšių. Todėl lauro lapus geriausia išdėlioti ne bet kur, o būtent palei galimus jų maršrutus.
Galima naudoti tiek šviežius, tiek džiovintus lapus. Švieži dažnai kvepia stipriau, tačiau ir džiovinti gali atlikti savo darbą. Jei norite sustiprinti kvapą, lapą galima lengvai perlaužti ar patrinti tarp pirštų – taip aromatas pasklis greičiau.
Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad kvapas silpnėja. Todėl lapus reikėtų keisti kas kelias savaites, ypač jei jie sudrėko, apdulkėjo ar tiesiog nebekvepia.

Vien kvapo neužteks, jei namuose yra maisto „bufetas“
Didžiausia klaida – tikėtis, kad lauro lapai atbaidys peles, jei jos namuose randa lengvą maistą. Graužikai ateina ne šiaip sau. Juos traukia trupiniai, atviros kruopos, makaronai, gyvūnų maistas, šiukšlės, sėklos, riešutai ir net prastai uždarytos pakuotės.
Todėl lauro lapai turėtų būti tik viena priemonė, o ne visas planas.
Jei norite, kad pelės nesugrįžtų, pirmiausia reikia sutvarkyti tai, kas jas vilioja. Maistą geriau laikyti sandariuose induose, trupinius nuvalyti iškart, šiukšles išnešti dažniau, o gyvūnų maisto dubenėlių nepalikti nakčiai pilnų.
Taip pat verta apžiūrėti sienų, grindų ir vamzdžių tarpus. Pelėms užtenka labai mažo plyšio, kad patektų į vidų. Jei yra angų, jas reikia užsandarinti. Kitaip lauro lapai gali tik laikinai nukreipti graužikus kitur, bet problemos neišspręs.
Kokie kvapai dar gali padėti?
Be lauro lapų, graužikams dažnai nepatinka ir kiti stiprūs kvapai. Žmonės naudoja pipirmėčių aliejų, gvazdikėlių aliejų, actą ar kitas intensyviai kvepiančias priemones. Jomis galima sudrėkinti vatos gabalėlį ar audinį ir padėti šalia galimų graužikų takų.
Tačiau su eteriniais aliejais reikia elgtis atsargiai. Jie gali dirginti vaikus, jautrius žmones ar naminius gyvūnus, ypač kates. Todėl tokių priemonių nereikėtų pilti bet kur ir dideliais kiekiais.
Lauro lapai šiuo atžvilgiu atrodo paprastesnis pasirinkimas. Jie neturi tokio agresyvaus kvapo kaip kai kurie aliejai, lengvai randami virtuvėje ir nereikalauja specialaus pasiruošimo.
Vis dėlto net ir natūralios priemonės turi ribas. Graužikai gali priprasti prie kvapų, ypač jei namuose jiems labai patogu. Todėl kvapai geriausiai veikia kartu su švara, sandarinimu ir maisto šaltinių pašalinimu.
Kada jau reikia kviesti specialistus?
Jeigu pastebite vieną pelę ar kelis pėdsakus, galima pradėti nuo paprastų priemonių: sutvarkyti maistą, užsandarinti plyšius, išdėlioti lauro lapus ir stebėti situaciją.
Tačiau jei girdite nuolatinį krebždėjimą sienose, randate daug išmatų, matote apgraužtas pakuotes, laidus ar baldus, problema gali būti didesnė. Tokiu atveju geriau nelaukti, kol graužikai įsikurs rimtai.
Pelės ir žiurkės gali gadinti maistą, laidus, izoliaciją, baldus, o kai kuriais atvejais kelti ir sveikatos riziką. Didelio užkrėtimo atveju saugiausia kreiptis į specialistus, kurie įvertins padėtį ir parinks tinkamas priemones.
Lauro lapas nėra stebuklinga burtų lazdelė, bet jis gali tapti naudingu pirmu žingsniu. Jo kvapas gali padaryti namus mažiau patrauklius graužikams, ypač jei kartu pašalinsite tai, dėl ko jie atėjo.
Kartais kova su pelėmis prasideda ne nuo nuodų ar spąstų, o nuo paprastos minties: jei graužikui jūsų namuose nėra nei maisto, nei ramaus kelio, nei malonios aplinkos, jis ieškos kitos vietos.
O vienas lauro lapas tinkamame kampe gali būti mažas signalas, kad čia jam ne vieta.
Ar naujas svetainės dizainas jums patinka?
Komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Būkite pirmi ir pradėkite diskusiją.