Baudos gali būti didžiulės: ką kiekvienas namų savininkas turėtų žinoti prieš nukirsdamas medį savo kieme

Atrodo paprasta: medis auga jūsų sklype, vadinasi, galite imti pjūklą ir tvarkytis kaip norite. Tačiau Lietuvoje ši taisyklė ne visada galioja. Net privačiame kieme augantis medis tam tikrais atvejais gali būti saugotinas, o jo nukirtimas be savivaldybės leidimo gali baigtis bauda ir žalos aplinkai atlyginimu.

Didžiausia klaida – manyti, kad „mano žemė, mano medis“. Lietuvos teisės aktai į medžius žiūri kitaip: svarbu ne tik nuosavybė, bet ir medžio rūšis, dydis, augimo vieta, sklypo paskirtis ir savivaldybės nustatyta tvarka. Aplinkos ministerija primena, kad privačioje žemėje kertant ar intensyviai genint saugotiną želdinį, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. lajos tūrio, būtinas savivaldybės leidimas.

Pirmas klausimas – kur tas medis auga?

Prieš kalbant apie pjūklą, reikia atsakyti į vieną esminį klausimą: medis auga miško žemėje ar ne miško žemėje?

Jeigu medis yra miške, taikomos miško kirtimų taisyklės, leidimų ar pranešimų tvarka, priklausanti nuo kirtimo rūšies, miško grupės ir kitų aplinkybių. Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad miško kirtimams taikomi atskiri reikalavimai, o kai kuriems kirtimams reikalingas leidimas kirsti mišką.

Visai kita istorija, jei medis auga kieme, sodyboje, daugiabučio teritorijoje, pakelėje, kapinėse, parke, prie vandens telkinio ar kitoje ne miško žemėje. Tokiu atveju svarbiausia išsiaiškinti, ar medis priskiriamas saugotiniems želdiniams. Tai nustatoma pagal Vyriausybės patvirtintus kriterijus: vertinama augimo vieta, medžio rūšis, kamieno skersmuo ir kiti parametrai.

Kada leidimo gali prireikti net savo kieme?

Leidimo dažniausiai gali prireikti tada, kai medis yra saugotinas. Tai ypač aktualu miestų ir miestelių teritorijose, gyvenamųjų namų sklypuose, daugiabučių kiemuose, kurortuose, pakrantės apsaugos juostose, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje ar kitose jautresnėse vietose.

Svarbu ir tai, kad kiekviena savivaldybė gali turėti savo patvirtintas želdinių apsaugos taisykles, papildomus sąrašus ar didesnę atkuriamąją vertę tam tikriems medžiams. Pavyzdžiui, Vilniuje savivaldybė yra išplėtusi saugotinų medžių sąrašus ir akcentuoja, kad storesniems medžiams kirsti privačiuose sklypuose gali reikėti leidimo.

Todėl vien kaimyno patarimo „pjauk, niekas nesužinos“ neužtenka. Geriausias žingsnis – prieš darbus pasitikrinti savo savivaldybės puslapyje arba kreiptis į savivaldybės administraciją.

Ne kiekvienas medis saugotinas, bet tikrinti vis tiek verta

Yra želdinių, kuriems leidimo paprastai nereikia. Aplinkos ministerija kaip pavyzdžius mini nesaugotinus želdinius: drebulę, baltažiedę robiniją, uosialapį klevą, baltalksnį, lazdyną, naminius vaismedžius ir vaiskrūmius.

Tačiau ir čia yra niuansas. Jeigu sklypas patenka į saugomą teritoriją, kultūros paveldo vietovę, pakrantės apsaugos juostą ar kitą specialią zoną, sąlygos gali pasikeisti. Kitaip tariant, net jeigu kalbame apie „paprastą“ medį, vieta gali būti nepaprasta.

Dar vienas svarbus momentas – intensyvus genėjimas. Kai pašalinama daugiau nei 30 proc. medžio lajos tūrio, tai jau laikoma intensyviu genėjimu, o saugotinam želdiniui tokiems darbams taip pat gali reikėti savivaldybės leidimo.

Pjaunamas medis

Pavasarį pjūklą geriau padėti į šalį

Lietuvoje medžių tvarkymą riboja ir paukščių veisimosi laikotarpis. Aplinkos ministerija primena, kad nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. būtina vengti veiksmų, galinčių trikdyti paukščius. Šis laikotarpis ypač svarbus viešosiose erdvėse ir želdynuose, kai kalbama apie medžių kirtimą ar intensyvų genėjimą.

Miškuose ribojimai dar konkretesni: saugomuose miškuose ir nacionaliniuose parkuose nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiami kirtimai ir medienos ištraukimas.

Net jeigu medis nesaugotinas, pavasarį verta pirmiausia įsitikinti, ar jame nėra lizdų. Laukiniai paukščiai ir jų lizdai saugomi, todėl „aš tik vieną šaką“ gali tapti nemaloniu pokalbiu su aplinkosaugininkais.

O jeigu medis pavojingas?

Būna situacijų, kai medis pasviręs ant namo, nulaužtas audros, remiasi į elektros laidus ar kelia grėsmę žmonėms. Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol nelaimė įvyks, bet ir savavališkai veikti aklai nėra protinga.

Jeigu saugotinas medis dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio staiga tapo pavojingas ir darbus reikia atlikti nedelsiant, leidimo gali nereikėti. Vis dėlto aplinkybes būtina užfiksuoti: nufotografuoti medį, jo pažeidimus, grėsmę pastatui, keliui ar žmonėms. Aplinkosaugininkai taip pat pataria prieš imantis veiksmų fiksuoti situaciją nuotraukomis ar vaizdo medžiaga.

Jeigu abejojate, geriausia skambinti savivaldybei arba konsultuotis su Aplinkos apsaugos departamentu. Taip turėsite įrodymą, kad veikėte ne iš savivalės, o dėl realios grėsmės.

Bauda gali būti tik pradžia

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas fiziniams asmenims gali užtraukti baudą nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų. Tačiau piniginė bauda dažnai nėra didžiausia problema. Už neteisėtai sunaikintą želdinį dar reikia atlyginti žalą aplinkai, kuri skaičiuojama pagal medžio rūšį ir kelmo skersmenį.

Praktikoje tokios sumos gali išaugti labai smarkiai. Aplinkos apsaugos departamentas yra skelbęs atvejį, kai už 69 neteisėtai pašalintus medžius apskaičiuota daugiau nei 11 tūkst. eurų žala aplinkai.

Todėl „nukirsiu greitai, kol niekas nemato“ gali tapti vienu brangiausių sprendimų jūsų kieme.

Ką padaryti prieš kertant medį?

Prieš imdamiesi darbų, atlikite kelis paprastus veiksmus. Pirmiausia pasitikrinkite, ar sklypas nėra miško žemė. Tada nustatykite medžio rūšį, išmatuokite kamieno skersmenį, įvertinkite, ar teritorija nėra saugoma, prie vandens telkinio ar kultūros paveldo zonoje. Nufotografuokite medį ir jo aplinką. Jeigu kyla bent menkiausia abejonė, kreipkitės į savivaldybę dėl leidimo kirsti, kitaip pašalinti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį – tokia paslauga teikiama savivaldybių lygmeniu.

Medis kieme gali atrodyti kaip privatus reikalas, bet Lietuvoje jis gali būti ir teisiškai saugomas želdinys. Tad prieš užvedant pjūklą verta padaryti vieną nuobodų, bet labai naudingą dalyką – pasitikrinti taisykles. Tai užtruks trumpiau nei ginčas su savivaldybe, žalos skaičiavimas ir bandymas įrodyti, kad „aš tikrai nežinojau“.