Pomidorai auga kaip pašėlę? Tai nebūtinai geras ženklas – štai kodėl juos reikia pristabdyti

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad greitai augantys pomidorai yra kiekvieno daržininko svajonė. Krūmai aukšti, lapai dideli, stiebai sparčiai stiebiasi į viršų – lyg ir turėtume džiaugtis. Tačiau pernelyg greitas augimas ne visada reiškia gerą derlių. Kartais tai kaip tik pirmas ženklas, kad augalas „išeina į lapus“, o vaisių gali būti mažiau, negu tikėjomės.

Pomidoras turi ne tik augti, bet ir laiku žydėti, megzti, maitinti vaisius bei juos sunokinti. Jei visas jėgas jis skiria lapijai ir naujiems ūgliams, derlius dažnai nukenčia. Todėl pernelyg greitai augančius pomidorus reikia ne skatinti dar labiau, o protingai pristabdyti ir suvaldyti.

Per daug azoto skatina lapus, bet ne pomidorus

Dažniausia priežastis, kodėl pomidorai auga kaip pašėlę, yra per didelis azoto kiekis. Azotas padeda auginti žaliąją masę, todėl pavasarį jis reikalingas. Tačiau jei jo per daug vasaros viduryje, krūmai tampa labai vešlūs, lapų daugėja, stiebai storėja, o žiedų ir vaisių gali būti mažiau.

Aš visada stebiu balansą. Jei pomidorai atrodo tamsiai žali, labai tankūs, o žiedų mažai, azotinių trąšų nebeduodu. Tokiu metu augalui labiau reikia kalio, fosforo, kalcio ir gero šviesos bei oro judėjimo.

Tankūs krūmai blogiau vėdinasi

Per greitai augantys pomidorai dažnai sutankėja. Lapai uždengia vieni kitus, viduje kaupiasi drėgmė, o šiltnamyje tai labai pavojinga. Tokios sąlygos skatina ligas, ypač marą ir įvairias dėmėtliges. Gražus žalias krūmas gali greitai tapti problema, jei jo vidus nuolat drėgnas ir tamsus.

Aš reguliariai šalinu apatinius lapus, ypač tuos, kurie liečia žemę arba trukdo oro judėjimui. Taip pat pašalinu pažastinius ūglius, jei auginu aukštaūgius pomidorus vienu ar dviem stiebais. Tai padeda augalui nukreipti jėgas į vaisius.

Pomidorų krūmas neturi būti didžiausias šiltnamyje – jis turi būti stiprus, gerai vėdinamas ir pilnas sveikų, skanių vaisių

Per didelė lapija atima šviesą iš vaisių

Pomidorams reikia saulės ne tik lapams, bet ir vaisiams. Kai krūmas per tankus, vaisiai slepiasi lapų šešėlyje, lėčiau noksta, gali būti mažiau saldūs ir prastesnio skonio. Ypač tai pastebiu šiltnamiuose, kur augalai dažnai susodinami per arti.

Lapus šalinu saikingai – niekada nenuplikinu krūmo iš karto, nes lapai maitina augalą. Tačiau perteklinę lapiją praretinu palaipsniui, kad vaisiai gautų daugiau šviesos, o krūmas nepatirtų didelio streso.

Kodėl svarbu riboti augimą vasaros pabaigoje

Vasaros antroje pusėje pomidorams nebereikia begalinio augimo į viršų. Jei leisime jiems nuolat auginti naujas viršūnes ir žiedynus, augalas eikvos jėgas vaisiams, kurie dažnai nebespės sunokti. Todėl aukštaūgiams pomidorams nugnybiu viršūnes, kai matau, kad užmegztų kekių jau pakanka.

Taip augalas nukreipia energiją į esamus pomidorus. Jie greičiau didėja, geriau noksta ir būna kokybiškesni.

Svarbiausia taisyklė

Pernelyg greitas pomidorų augimas nėra tik sėkmės ženklas. Dažnai tai rodo per daug azoto, per tankią lapiją arba netinkamai suvaldytą krūmą. Pomidorus reikia ne tik auginti, bet ir formuoti.

Kai sumažinu perteklinius ūglius, praretinu lapus, nebeduodu azoto ir leidžiu augalui susitelkti į vaisius, derlius būna daug geresnis. Pomidorų krūmas neturi būti didžiausias šiltnamyje – jis turi būti stiprus, gerai vėdinamas ir pilnas sveikų, skanių vaisių.