Pomidorai auga kaip džiunglės? Štai kaip juos genėti, kad krūmai augintų derlių, o ne lapus

Pomidorai labai greitai parodo, ar juos prižiūrime teisingai. Kartais krūmas atrodo įspūdingai: aukštas, vešlus, pilnas lapų ir šoninių ūglių. Tačiau priėjus arčiau paaiškėja, kad vaisių mažai, žiedai slepiasi tankmėje, o šiltnamyje trūksta oro. Per daugelį metų įsitikinau, kad tinkamas pomidorų genėjimas yra vienas svarbiausių darbų, jei norime sveikesnių krūmų, geresnio derliaus ir mažiau ligų.

Kodėl pomidorus būtina genėti

Pomidoras turi ribotą kiekį jėgų. Jeigu leidžiu jam auginti viską iš eilės – pagrindinį stiebą, daugybę pažastinių ūglių, perteklinius lapus ir dar vaisius – augalas greitai išsibarsto. Tada jis augina daug žalumos, bet derlius nebūna toks, kokio tikimės.

Genėjimas padeda nukreipti augalo energiją į vaisius. Be to, praretintas krūmas geriau vėdinasi, greičiau išdžiūsta po laistymo ar drėgnos nakties, todėl mažėja ligų rizika. Šiltnamyje tai ypač svarbu, nes per tankūs pomidorai greitai tampa drėgna, tvankia „siena“.

Pirmiausia šalinu pažastinius ūglius

Svarbiausias darbas – pažastinių ūglių šalinimas. Jie auga tarp pagrindinio stiebo ir lapo. Iš pradžių atrodo visai nekalti, bet jei jų nepašalinu, po kurio laiko kiekvienas tampa nauju stiebu su lapais, žiedais ir papildomu krūmo tankumu.

Aukštaūgius pomidorus dažniausiai formuoju į vieną arba du stiebus. Jei noriu ankstyvesnio ir tvarkingesnio derliaus, palieku vieną pagrindinį stiebą. Jei augalas stiprus, vietos pakanka ir šiltnamis gerai vėdinasi, kartais palieku du stiebus. Visus kitus pažastinius ūglius išskabau, kol jie dar maži – maždaug 3–5 centimetrų ilgio. Taip augalas patiria mažiau streso.

Lapų nereikia plėšti be saiko

Dažna klaida – per vieną kartą nuskinti per daug lapų. Lapai pomidorui reikalingi, nes jie maitina vaisius. Jei krūmą staiga „nuplikinu“, vaisiai gali nudegti saulėje, o augalas patiria stiprų stresą.

Aš pirmiausia pašalinu apatinius lapus, kurie liečia žemę arba trukdo oro judėjimui. Kai pirmoji vaisių kekė pradeda augti ir stiprėti, po ja esančius lapus palaipsniui retinu. Per kartą pašalinu tik kelis lapus, o ne pusę krūmo. Taip pomidoras išlieka stiprus, bet neperauga į tankmę.

Kada geriausia genėti pomidorus

Pomidorus geniu sausą, šiltą rytą. Tada žaizdelės greičiau apdžiūsta, o ligų rizika būna mažesnė. Negenėju po laistymo, lietingu oru ar vakare, kai šiltnamyje didesnė drėgmė. Jei tenka kirpti storesnius ūglius, naudoju švarias žirkles.

Pažastinius ūglius geriausia išlaužti rankomis, kai jie dar jauni. Jeigu ūglis jau storas, jo nebeplėšiu grubiai – geriau nukerpu, kad nepažeisčiau pagrindinio stiebo.

Pomidorus patariama genėti sausą ir šiltą rytą

Viršūnę trumpinu sezono pabaigoje

Vasaros pabaigoje, kai matau, kad nauji žiedai jau nebespės užauginti normalių vaisių, pomidorų viršūnes nugnybiu. Taip augalas daugiau jėgų skiria jau esamiems pomidorams auginti ir nokinti, o ne naujai lapijai.

Tinkamai genėtas pomidoras dera geriau

Pomidorą reikia ne drastiškai apkarpyti, o protingai formuoti. Pašalinti pažastinius ūglius, palaipsniui praretinti apatinius lapus, gerinti vėdinimą ir nepalikti krūmo be žalios masės.

Tada augalas tampa tvarkingas, lengviau prižiūrimas, mažiau serga, o vaisiai gauna daugiau šviesos ir maistinių medžiagų. Tinkamas genėjimas nėra tik darbas dėl grožio – tai būdas padėti pomidorui „dirbti” ne lapams, o derliui.