Į taromatą nešė tik butelius, o išėjo praradęs 10 eurų: viena klaida prie ekrano kainavo brangiai

Į parduotuvę vyras ėjo visai paprastai – nusipirkti kelių kasdienių prekių. Tačiau prieš įeidamas į vidų nusprendė padaryti tai, ką dažnas atidėlioja iki paskutinės minutės: priduoti namuose susikaupusius butelius ir skardines į taromatą.

Maišas buvo nemažas. Kelios plastikinės pakuotės nuo vandens, keletas skardinių, stikliniai buteliai po gėrimų. Nieko ypatingo – tiesiog įprastas žmogaus bandymas susitvarkyti namus ir kartu susigrąžinti užstatą. Vyras paskaičiavo, kad suma turėtų būti visai padori. Ne keli centai, o beveik 10 eurų.

Atrodė, smulkmena, bet tokie pinigai šiais laikais nėra menkniekis. Už juos galima nusipirkti duonos, pieno, kiaušinių, kavos ar daržovių vakarienei. Todėl vyras ir planavo: priduos tarą, pasiims kvitą, o tada parduotuvėje bent dalį pirkinių apmokės už surinktą sumą.

Tačiau viskas baigėsi ne taip, kaip jis tikėjosi.

Vienas piršto slystelėjimas – ir pinigų nebėra

Pridavęs paskutinius butelius vyras priėjo prie taromato ekrano pasirinkti, ką daryti su sukaupta suma. Įprastai tokioje vietoje galima atsispausdinti kvitą ir jį panaudoti parduotuvėje. Kai kuriuose taromatuose taip pat siūloma pinigus paaukoti labdarai.

Būtent čia ir įvyko klaida.

Pasak vyro, ekranas buvo riebaluotas, matyti, kad jį prieš tai lietė ne vienas žmogus. Pirštas slydo ne taip, kaip turėjo. Vietoje įprasto kvito pasirinkimo jis netyčia paspaudė aukojimo funkciją. Akimirka – ir beveik 10 eurų užstatas buvo paaukotas.

Vyras nesako, kad aukoti blogai. Priešingai – jis supranta, kad parama gali būti labai reikalinga. Tačiau šį kartą jis aukoti neketino. Tie pinigai buvo suplanuoti pirkiniams. Ir labiausiai erzino ne pati suma, o jausmas, kad sprendimą už jį priėmė ne jis, o nešvarus, slidus ekranas ir viena neatidi sekundė.

Tokios situacijos itin nemalonios todėl, kad jos nutinka labai greitai. Kol žmogus susivokia, pasirinkimas jau patvirtintas. Vietoje kvito – pranešimas apie auką. Vietoje mažos naudos sau – netikėtas praradimas.

Kodėl taromatuose verta neskubėti

Ši istorija primena paprastą, bet svarbią taisyklę: prie savitarnos ekranų nereikėtų skubėti. Nesvarbu, ar tai taromatas, savitarnos kasa, bankomatas ar siuntų terminalas – vienas neatsargus paspaudimas gali kainuoti pinigus, laiką arba nervus.

Taromatai dažnai stovi intensyviai lankomose vietose. Prie jų žmonės ateina su maišais, lipniais buteliais, skardinėmis, kartais po lietaus, su pirštinėmis ar drėgnomis rankomis. Ekranai dėl to greitai apsineša, tampa riebaluoti, jautrūs ne ten, kur reikia, arba tiesiog nemalonūs liesti.

Todėl prieš spaudžiant paskutinį mygtuką verta sustoti bent kelioms sekundėms. Perskaityti, ką tiksliai rodo ekranas. Įsitikinti, ar pasirinktas kvitas, o ne auka. Jeigu suma didesnė, dar labiau verta neskubėti.

Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams ar tiems, kurie rečiau naudojasi tokiais įrenginiais. Ekrane pasirinkimai kartais pateikiami labai arti vienas kito, o jei žmogus pavargęs, skuba ar rankose dar laiko maišus, klaidos tikimybė išauga.

Naujos kartos taromatas

Ką daryti, jei netyčia paaukojote pinigus

Pirmas patarimas – neišeiti iš karto. Jei pastebėjote klaidą iškart, verta kreiptis į parduotuvės darbuotoją arba informacijos skyrių. Reikia paaiškinti situaciją, nurodyti taromatą, laiką ir sumą. Kai kuriais atvejais darbuotojai gali patikrinti operaciją ar patarti, kur kreiptis toliau.

Vis dėlto reikia suprasti, kad paaukotos sumos susigrąžinimas gali būti sudėtingas. Aukojimo funkcija dažnai laikoma galutiniu pasirinkimu, todėl sistema gali nebeturėti paprasto „atšaukimo“ mygtuko. Tačiau bandyti verta, ypač jei suma nemaža ir klaida įvyko dėl techninių ar ekrano jautrumo problemų.

Taip pat naudinga nufotografuoti ekraną, taromato numerį ar vietą, jei matote, kad įrenginys nešvarus, stringa arba veikia netiksliai. Tai gali padėti paaiškinti situaciją parduotuvės administracijai ar taromatų priežiūros tarnybai.

Dar svarbiau – apie tokius atvejus verta pranešti ne vien dėl savęs. Jei ekranas tikrai riebaluotas, sunkiai valdomas ar mygtukai išdėstyti taip, kad žmonės dažnai suklysta, problema gali kartotis ir kitiems.

Maža klaida, bet pamoka – visiems

Šio vyro istorija nėra apie tai, kad aukoti nereikia. Ji apie tai, kad aukojimas turi būti sąmoningas pasirinkimas. Žmogus turi pats nuspręsti, kam ir kiek skirti pinigų. Kai tai įvyksta netyčia, lieka nemalonus jausmas, net jei pinigai ir nukeliauja geram tikslui.

10 eurų vienam gali atrodyti nedaug. Kitam tai – kelių dienų smulkūs pirkiniai, pietūs, degalai ar dalis vaistų kainos. Todėl tokia suma nėra tik „smulkmena iš butelių“. Tai pinigai, kuriuos žmogus susigrąžino už jau sumokėtą užstatą.

Prie taromato daugelis elgiasi automatiškai: įmeta butelius, paspaudžia mygtuką, pasiima kvitą ir eina apsipirkti. Tačiau būtent automatiniai veiksmai dažniausiai ir baigiasi klaidomis. Ypač tada, kai ekranas nešvarus, rankos drėgnos, o už nugaros jau laukia eilė.

Todėl kitą kartą priduodant tarą verta prisiminti šią istoriją. Neskubėti. Pažiūrėti į ekraną. Paspausti tik tada, kai tikrai aišku, ką renkatės. O jei ekranas purvinas ar nereaguoja normaliai – geriau paprašyti darbuotojo pagalbos, nei rizikuoti prarasti sukauptą sumą.

Nes kartais pinigai dingsta ne dėl didelio sukčiavimo, ne dėl vagystės ir ne dėl brangstančių kainų. Kartais pakanka vieno slystelėjusio piršto ant riebaluoto ekrano.