ES taikosi į malkines krosneles: ar lietuviams reikės išmesti seną pečių?

Šildymo sezonui artėjant, tokios naujienos daugeliui žmonių iš karto pakelia pulsą. Jei namuose, sodyboje ar senelių namelyje stovi senas pečius, židinys ar malkinė krosnelė, klausimas labai paprastas: ar Europos Sąjunga vieną dieną nepasakys, kad jo kūrenti nebegalima?

Kol kas svarbiausia žinia yra ramesnė, nei gali pasirodyti iš pirmų antraščių. Europos Komisija iš tiesų svarsto griežtesnius taršos reikalavimus kietojo kuro šildymo įrenginiams, tarp jų ir malkinėms krosnelėms, tačiau kalbama pirmiausia apie naujus į rinką tiekiamus įrenginius, o ne apie jau žmonių namuose stovinčius pečius. Kitaip tariant, senas pečius dėl šių svarstomų ES taisyklių netampa automatiškai nelegalus.

Vis dėlto žmonėms, kurie planuoja artimiausiais metais pirkti naują krosnelę ar židinį, ši tema jau svarbi. Jei taisyklės bus sugriežtintos, nauji įrenginiai turės atitikti mažesnius taršos reikalavimus, o tai gali pakeisti ir kainas, ir pasiūlą parduotuvėse.

Ką iš tikrųjų svarsto ES?

Europos Komisija peržiūri ekodizaino taisykles, taikomas kietojo kuro vietiniams šildytuvams. Paprasčiau tariant, tai yra reikalavimai tam, kokie malkiniai ar kitokiu kietu kuru kūrenami įrenginiai gali būti parduodami rinkoje. Europos Parlamentui pateiktame Komisijos atsakyme pabrėžta, kad galutiniai nauji reikalavimai dar nėra priimti – kol kas tai darbo dokumentai ir diskusijos su valstybėmis, gamintojais bei kitais suinteresuotais dalyviais.

Pagrindinė kryptis aiški: naujos krosnelės turėtų išmesti mažiau kietųjų dalelių, anglies monoksido, lakiųjų organinių junginių ir kitų teršalų. Miestų organizacija „Eurocities“ nurodo, kad namų ūkiuose naudojamas malkų ir anglių deginimas ES yra reikšmingas smulkiųjų dalelių bei kitų pavojingų teršalų šaltinis, todėl didieji miestai ragina nustatyti griežtesnes taisykles naujiems įrenginiams.

Diskusijose minimi ir tokie dalykai kaip tikslesni bandymai realiomis naudojimo sąlygomis, taršos matavimas ne tik tada, kai krosnelė dirba idealiu režimu, bet ir užkūrimo, gesimo ar mažesnės apkrovos metu. Tai svarbu, nes realiame gyvenime žmonės ne visada kūrena taip, kaip laboratorijoje: kartais malkos būna per drėgnos, oro padavimas uždaromas per anksti, krosnis smilksta, o dūmai keliauja į kaimynų kiemus.

Ar senas pečius Lietuvoje taps nelegalus?

Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad dėl šių ES svarstymų žmonės Lietuvoje turės išmesti jau turimą pečių, židinį ar malkinę krosnelę. Kalbama apie naujų įrenginių pateikimą rinkai – tai yra apie tai, ką ateityje galės pardavinėti gamintojai ir prekybininkai.

Tai svarbus skirtumas. Viena yra pasakyti, kad nuo tam tikros datos parduotuvėse nebegalės būti naujų taršių modelių. Visai kas kita būtų reikalauti iš gyventojų išmontuoti senas krosnis. Pastarojo dalyko šiuo metu šiame ES procese nėra.

Žinoma, ateityje atskiros valstybės ar savivaldybės gali turėti savo sprendimų dėl oro taršos, ypač didmiesčiuose, kur žiemą dūmai ir smogas tampa rimta problema. Tačiau tai jau būtų nacionaliniai ar vietiniai sprendimai, o ne automatinė taisyklė, kad visi seni pečiai tampa draudžiami dėl ES ekodizaino peržiūros.

Todėl žmogui, kuris šiandien turi seną pečių sodyboje, pagrindinė žinia paprasta: panikuoti nereikia. Bet jei planuojate naują pirkinį, verta neskubėti imti pigiausio modelio vien pagal kainą. Ateityje taršos klasė ir efektyvumas gali tapti dar svarbesni.

Šildytis malkomis nebegalėsime?

Kodėl dėl krosnelių kilo toks triukšmas?

Malkinis šildymas daugeliui lietuvių turi labai aiškią prasmę. Tai ne tik romantika ar jaukumas. Daliai žmonių tai atsarginis šildymo būdas, ypač kaime, sodybose ar individualiuose namuose. Kai elektra dingsta, kai šilumos siurblys neveikia, kai dujos ar centralizuotas šildymas nepasiekiami, senas pečius atrodo kaip saugumo garantija.

Būtent dėl to dalis gamintojų ir politikų nerimauja, kad pernelyg griežti reikalavimai gali pabranginti krosneles arba padaryti jas labiau priklausomas nuo papildomos technologijos. Viešose diskusijose buvo minėta automatinė oro padavimo kontrolė, o tai kai kam sukėlė baimę, kad naujos krosnelės turės būti jungiamos prie elektros tinklo ar baterijos. Europos Komisija savo atsakyme nurodė, kad galimi sprendimai neturėtų turėti neigiamo poveikio, įskaitant civilinę saugą, ir kad bet kokia technologija turi būti suderinama su rankiniu įrenginio valdymu.

Kita pusė primena, kad malkų dūmai nėra nekaltas kvapas iš kamino. Ypač tankiai gyvenamose vietose jie prisideda prie oro taršos, smulkiųjų dalelių ir sveikatos problemų. Dėl to miestai spaudžia ES griežtinti taisykles bent jau naujiems įrenginiams, kad rinkoje nebebūtų parduodami modeliai, kurie realiomis sąlygomis smarkiai teršia orą.

Ką verta daryti, jei planuojate pirkti naują krosnelę?

Jeigu naują krosnelę ar židinį planuojate pirkti artimiausiu metu, verta žiūrėti ne tik į kainą ir dizainą. Svarbu pasidomėti efektyvumu, emisijų rodikliais, ar įrenginys atitinka galiojančius ekodizaino reikalavimus, ar gamintojas turi aiškią dokumentaciją. Pigesnis, bet prastesnis modelis šiandien gali atrodyti patraukliai, tačiau po kelerių metų jis gali greičiau prarasti vertę.

Taip pat verta galvoti apie praktinį naudojimą. Net moderniausia krosnelė terš daugiau, jei į ją bus dedamos drėgnos malkos, deginamos šiukšlės, kartonas, dažyta mediena ar kita tam neskirta medžiaga. Sausos malkos, tinkamas oro padavimas, reguliari kamino priežiūra ir teisingas kūrenimas dažnai duoda daugiau naudos nei žmonės įsivaizduoja.

Jeigu namuose stovi sena krosnis, dar nereiškia, kad ją būtina iš karto keisti. Bet verta įvertinti jos būklę: ar ji sandari, ar gerai traukia kaminas, ar nėra dūmų kvapo patalpose, ar kaminas valomas laiku. Sena krosnis gali būti saugi, jei prižiūrima, tačiau apleistas šildymo įrenginys yra rizika ne tik oro kokybei, bet ir gaisrui.

Pagrindinė žinia: draudimo senoms krosnims nėra, bet rinka keisis

Ši istorija gerai parodo, kaip lengvai iš techninės ES taisyklių peržiūros gimsta baimė, kad „uždraus pečius“. Kol kas taip nėra. Europos Komisija svarsto griežtesnius reikalavimus naujiems kietojo kuro šildymo įrenginiams, tačiau jau namuose stovintys pečiai dėl to automatiškai netampa draudžiami.

Vis dėlto kryptis aiški: nauji įrenginiai ateityje turės būti švaresni, efektyvesni ir mažiau teršiantys. Tai gali reikšti brangesnes, bet modernesnes krosneles, didesnį spaudimą gamintojams ir mažiau taršių modelių parduotuvėse. Lietuviams svarbiausia dabar ne panikuoti, o suprasti skirtumą: senas pečius nėra atimamas, bet naujų krosnelių rinka gali pasikeisti.

Todėl jei pečius jau stovi namuose – prižiūrėkite, valykite kaminą, kūrenkite sausomis malkomis ir nedeginkite to, kas neturi būti deginama. O jei planuojate naują pirkinį, žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į tai, ar įrenginys bus tinkamas ne vien šiai žiemai, bet ir ateinančiam dešimtmečiui.

Šaltinis: https://www.europarl.europa.eu/RegData/questions/reponses_qe/2025/001045/P10_RE(2025)001045_EN.pdf

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!