Jei į duris pasibels „Omniva“ kurjeris su tariamu valstybinės įstaigos laišku – pirmiausia prisiminkite šią taisyklę

Sukčiai darosi vis įžūlesni. Jie nebeapsiriboja vien įtartinomis SMS žinutėmis, netikrais el. laiškais ar skambučiais iš nežinomų numerių. Dabar jie bando sukurti situacijas, kurios žmogui iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai tikros: prie durų pasirodo tariamas kurjeris, rankose jis esą turi svarbų laišką, o pokalbyje minimos valstybinės įstaigos, išmokos, pensijos ar kiti jautrūs klausimai.

Tokiais momentais žmogus dažnai sutrinka. Juk jeigu kalbama apie oficialų dokumentą, pirmoji mintis gali būti ne „čia sukčiai“, o „gal tai tikrai svarbu“. Būtent tuo nusikaltėliai ir naudojasi.

Svarbiausia taisyklė labai paprasta: valstybinės įstaigos neprašo prie durų atskleisti asmens duomenų, banko prisijungimų, mokėjimo kortelės informacijos ar patvirtinti veiksmų per Smart-ID. Jeigu tariamas kurjeris, skambinantis asmuo ar žinutės siuntėjas prašo tokių duomenų, tai turi būti vertinama kaip aiškus pavojaus signalas.

Sukčiai spaudžia ten, kur žmogui jautriausia

Tokios schemos pavojingos ne todėl, kad jos labai sudėtingos. Jos pavojingos todėl, kad sukčiai labai gerai supranta žmogaus reakcijas. Jie žino, kad žodžiai „svarbus laiškas“, „valstybinė įstaiga“, „išmoka“, „pensija“, „prašymas“, „patikrinimas“ gali sukelti nerimą.

Tariamas kurjeris arba skambinantis asmuo gali kalbėti užtikrintai, mandagiai, net profesionaliai. Jis gali tvirtinti, kad reikia tik patvirtinti tapatybę, priimti siuntą, patikrinti duomenis ar paspausti nuorodą. Kartais žmogui sudaromas įspūdis, kad viską reikia padaryti tuoj pat, nes kitaip esą gali kilti problemų dėl dokumentų, išmokų ar kitų svarbių reikalų.

Ir čia yra didžiausias sukčių ginklas – skuba.

Kai žmogus skubinamas, jis dažniau suklysta. Kai jaučia nerimą, jis greičiau pasiduoda spaudimui. Kai jam sakoma, kad „čia tik formalumas“, jis gali nebesustoti ir nebeužduoti sau svarbiausio klausimo: kodėl nepažįstamas žmogus prašo mano asmens ar banko duomenų?

Tikros oficialios procedūros nevyksta taip, kad prie durų atėjęs žmogus prašytų jautrios informacijos. Joks tikras kurjeris neturi teisės prašyti jūsų banko kodų, kortelės CVV, Smart-ID patvirtinimų ar prisijungimų prie elektroninės bankininkystės.

Jei tokioje situacijoje pajuntate spaudimą, geriausia ne aiškintis, o sustoti. Neatiduoti duomenų. Nespausti nuorodų. Nieko netvirtinti telefone. Pokalbį nutraukti, durų neatidaryti arba paprašyti palikti informaciją oficialiais kanalais.

Kokių duomenų negalima atskleisti niekam

Sukčių tikslas dažniausiai nėra pats laiškas ar siunta. Visa tai – tik priedanga. Tikrasis tikslas yra jūsų asmens duomenys ir pinigai.

Todėl būtina prisiminti, kokios informacijos negalima sakyti nepažįstamiems žmonėms. Niekam neatskleiskite savo asmens kodo, banko prisijungimo duomenų, Smart-ID kodų, mokėjimo kortelės numerio, galiojimo datos ar CVV kodo. Šie duomenys gali būti panaudoti labai greitai, o pasekmes žmogus dažnai pamato tik tada, kai pinigai jau būna dingę.

Taip pat pavojingos yra nuorodos SMS žinutėse ar el. laiškuose. Net jei žinutėje minimas žinomos įmonės, kurjerių tarnybos ar valstybinės įstaigos pavadinimas, tai dar nereiškia, kad ji tikra. Sukčiai dažnai naudoja pavadinimus, kurie žmonėms kelia pasitikėjimą.

Jeigu žinutėje prašoma prisijungti, įvesti asmens kodą, patvirtinti tapatybę, sumokėti tariamą mokestį ar „atnaujinti duomenis“, tokį pranešimą reikia vertinti itin atsargiai. Vienas paspaudimas gali atverti sukčiams kelią į jūsų duomenis.

Ypač svarbu niekada netvirtinti banko ar Smart-ID veiksmų, kurių patys nepradėjote. Jei ekrane atsiranda prašymas patvirtinti operaciją, o tuo metu jums skambina nepažįstamas asmuo ir ragina spausti „taip“, tai yra labai rimtas įspėjimas. Tokiu atveju pokalbį reikia nedelsiant nutraukti.

Sukčiai gali sakyti, kad tai tik patikrinimas. Gali kartoti, kad nieko blogo nenutiks. Gali raminti, jog tai standartinė procedūra. Tačiau tiesa paprasta: joks tikras darbuotojas neprašys jūsų patvirtinti bankinių veiksmų telefonu ar prie durų.

Kaip elgtis, jei situacija kelia įtarimą

Jeigu prie durų pasirodo tariamas kurjeris su „svarbiu“ valstybinės įstaigos laišku, nereikia pasiduoti emocijai. Pirmiausia verta paklausti savęs: ar laukiau tokio laiško? Ar man buvo pranešta oficialiais kanalais? Kodėl manęs prašoma duomenų? Kodėl situacija atrodo skubi?

Jei bent vienas atsakymas kelia abejonių, geriau nerizikuoti. Galima atsisakyti priimti siuntą, neatskleisti jokios informacijos ir patiems susisiekti su įstaiga oficialiais kontaktais. Svarbiausia – nesinaudoti nuorodomis ar telefono numeriais, kuriuos pateikė įtartinas asmuo. Reikia susirasti oficialų kontaktą patiems.

Tas pats galioja ir skambučiams. Jei žmogus prisistato valstybės institucijos, banko, kurjerių tarnybos ar kitos organizacijos atstovu ir pradeda prašyti jautrių duomenų, pokalbį reikia nutraukti. Tikras darbuotojas neturėtų pykti, grasinti ar versti viską daryti čia ir dabar.

Žmonės dažnai suklysta ne todėl, kad yra neatidūs. Jie suklysta todėl, kad sukčiai specialiai kuria įtampą, spaudimą ir baimę. Jie taikosi į tą trumpą momentą, kai žmogus nori kuo greičiau išspręsti problemą ir vėl jaustis saugus.

Būtent todėl verta prisiminti vieną paprastą dalyką: jeigu kažkas skubina jus atskleisti duomenis, patvirtinti veiksmą banke ar spausti nuorodą, tai beveik visada yra priežastis sustoti.

Geriau pasirodyti pernelyg atsargiam negu vėliau suprasti, kad viena akimirka kainavo pinigus, ramybę ir saugumo jausmą. Sukčiai tikisi, kad žmogus pasimes. O stipriausia apsauga tokiose situacijose yra ne technologijos, o gebėjimas laiku sustoti ir nepasiduoti spaudimui.

Jei prie jūsų durų ar telefone atsiranda „skubus“ prašymas pateikti duomenis – neskubėkite. Neatiduokite informacijos. Netvirtinkite veiksmų. Pirmiausia patikrinkite viską oficialiais kanalais.