Šimtametė moteris įvardijo 3 paprastus įpročius, kurie, jos manymu, padėjo sulaukti 100 metų

Sudėtingos dietos, brangios procedūros ar griežtai suplanuotas gyvenimo režimas – ne tai, ką amerikietė Ann Marie Caruso laiko savo ilgaamžiškumo paslaptimi. 100-ąjį gimtadienį atšventusi moteris įsitikinusi, kad jai ilgai išlikti aktyviai padėjo kur kas paprastesni dalykai: dėkingumas už kiekvieną dieną, nuolatinis judėjimas ir veikla, lavinanti kūną bei protą.

Ann Marie Caruso neseniai apsilankė „Eastside Family YMCA“ centre Niujorko valstijoje. Ji tikėjosi įprastos treniruotės, tačiau vietoje jos moters laukė netikėta staigmena – 100-ojo gimtadienio šventė.

Pasveikinti šimtametės atvyko beveik 50 šeimos narių, draugų ir centro darbuotojų.

„Buvau labai sujaudinta. Tai buvo neįtikėtina, visiškai to nesitikėjau“, – pasakojo ji.

Anot Ann Marie, jos reakcija į surengtą staigmeną puikiai atspindi tai, kas jai svarbu visą gyvenimą: gebėjimą jausti dėkingumą, palaikyti ryšį su kitais žmonėmis ir išlikti fiziškai aktyviai.

Moteris pabrėžia, kad ilgas gyvenimas jai neatsiejamas nuo kasdienių, lengvai suprantamų įpročių. Žinoma, vieno universalaus ilgaamžiškumo recepto nėra, tačiau jos gyvenimo būdas rodo, kiek daug gali reikšti optimizmas, judėjimas ir noras neprarasti smalsumo.

Pirmasis įprotis – dėkingumas už kiekvieną naują dieną

Ann Marie sako, kad kiekvienas rytas jai vis dar yra dovana.

„Gera tiesiog būti gyvam. Pabundi, pamatai saulę ir viską aplinkui“, – kalbėjo moteris.

Kiekvieną vakarą prieš eidama miegoti ji skiria laiko padėkai. Caruso kreipiasi į Dievą ir dėkoja už nugyventą dieną.

„Dėkoju Dievui už nuostabią dieną, kurią jis man padovanojo“, – sakė šimtametė.

Tikėjimas moterį lydi visą gyvenimą. Ji yra lenkų kilmės ir užaugo Romos katalikų šeimoje. Religinės tradicijos bei dėkingumo jausmas nuo vaikystės tapo svarbia jos kasdienybės dalimi.

Caruso vaikystė prabėgo ūkyje Matideile, netoli Sirakūzų miesto Niujorko valstijoje. Šeima daugiausia valgė tai, ką pati užsiaugindavo. Ant stalo dažnai atsirasdavo jos mamos gamintos naminės sriubos, daržovės, švieži kiaušiniai ir kiti ūkio produktai.

Dar prieš eidama į mokyklą Ann Marie turėdavo atlikti kasdienius darbus. Ji melždavo karvę, rinkdavo kiaušinius ir padėdavo skinti vaisius bei daržoves.

Prie įvažiavimo į ūkį šeima turėjo nedidelę prekybos vietą, kur kaimynams parduodavo savo užaugintą derlių. Tačiau pinigai nebuvo svarbiausia. Jei žmogus negalėdavo sumokėti, šeima vis tiek įduodavo jam krepšelį maisto.

„Aš mylėjau ūkį. Jis buvo gražus. Tai buvo nuostabus gyvenimas“, – vaikystę prisiminė Ann Marie.

Gyvenimas ūkyje nebuvo lengvas, tačiau jis išmokė ją dirbti, vertinti tai, ką turi, ir padėti kitiems. Šių principų moteris laikosi iki šiol.

Dėkingumas, jos manymu, padeda pastebėti ne tai, ko trūksta, bet tai, kas gyvenime vis dar yra gera. Net sulaukusi 100 metų ji džiaugiasi galėdama atsikelti, išeiti iš namų, susitikti su žmonėmis ir užsiimti mėgstama veikla.

Antrasis įprotis – kasdien daryti tai, kas teikia džiaugsmą

„Dėkoju Dievui, kad galiu ryte atsikelti ir daryti tai, ką noriu“, – sako Ann Marie.

Net sulaukusi garbingo amžiaus ji stengiasi neužsidaryti namuose. Moteris du kartus per savaitę lankosi YMCA centre, kur vaikšto bėgimo takeliu.

Per treniruotę ji įveikia keturis ratus. Kitomis dienomis, kai nesilanko sporto centre, moteris vaikštinėja prekybos centre. Tokia aplinka leidžia judėti nepriklausomai nuo oro sąlygų.

„Man patinka vaikščioti. Tai tikrai labai gera fizinė veikla“, – pažymėjo ji.

Be vaikščiojimo, Ann Marie reguliariai dalyvauja senjorams skirtuose jogos užsiėmimuose. Pratimai atliekami tiek stovint, tiek sėdint, todėl moteris gali judėti pagal savo galimybes ir nepervargti.

Tačiau fizinis aktyvumas – tik dalis jos gyvenimo. Caruso taip pat dalyvauja kūrybinių užsiėmimų grupėse, lankosi bendruomenės vakarienėse ir kituose renginiuose.

Jai svarbu ne tik pati veikla, bet ir žmonės, kuriuos ten sutinka.

„Man patinka ten esantys žmonės. Jie tikrai labai malonūs“, – apie YMCA bendruomenę sakė moteris.

Reguliarus bendravimas suteikia jai priežastį išeiti iš namų, pasipuošti, pasikalbėti ir sužinoti, kas vyksta kitų žmonių gyvenime. Net ir paprastas pokalbis, jos manymu, gali padaryti dieną prasmingesnę.

Ann Marie dukra Sheila Marie Caruso-Rothfuss rūpinasi savo motina ir padeda jai kasdienėje veikloje. Pasak dukters, sporto bei bendruomenės centre jos mamą pažįsta beveik visi.

„Mama yra nuostabus ir mylintis žmogus. Džiaugiuosi, kad ji yra mano gyvenime“, – kalbėjo Sheila.

Pati Ann Marie mano, kad noras nuolat judėti ir bendrauti kyla iš jos vidinio nusiteikimo. Ji niekada nenorėjo sustoti vien todėl, kad tapo vyresnė.

„Niekada nesustok, tiesiog judėk pirmyn. Tai ir sunku, ir lengva tuo pačiu metu“, – tokį patarimą ji duotų jaunesnei sau.

Ši taisyklė jai reiškia ne vien fizinį judėjimą. Tai ir noras domėtis gyvenimu, susitikti su žmonėmis, išbandyti naują veiklą bei nepasiduoti, kai kas nors tampa sunkiau.