Kodėl krenta neprinokę obuoliai? 5 dažniausios priežastys ir patarimai, kaip išsaugoti derlių

Kai vasaros viduryje po obelimi atsiranda vis daugiau žalių, dar neprinokusių obuolių, daugelis sodininkų sunerimsta. Ar medis serga? Ar trūksta vandens? O gal derlius jau prarastas? Per daugelį metų prižiūrėdama vaismedžius įsitikinau, kad neprinokusių obuolių kritimą gali lemti tiek visiškai natūralūs procesai, tiek priežiūros klaidos, ligos ar kenkėjai.

Svarbiausia nepanikuoti, o atidžiai apžiūrėti medį ir nukritusius vaisius. Jų išvaizda dažnai gana aiškiai parodo tikrąją problemą. Štai penkios dažniausios priežastys, kodėl obuoliai krenta dar nesunokę, ir mano patarimai, kaip išsaugoti kuo didesnę derliaus dalį.

1. Obelis natūraliai atsikrato vaisių pertekliaus

Vasaros pradžioje obelys dažnai numeta dalį užmegztų vaisių. Tai natūralus procesas, kurį sodininkai neretai vadina birželiniu vaisių kritimu. Jeigu medis užmezgė daugiau obuolių, negu pajėgia subrandinti, jis pats atsikrato silpnesnių ir prasčiau išsivysčiusių vaisių.

Tokiu atveju nerimauti nereikia. Likę obuoliai gauna daugiau šviesos, vandens ir maistinių medžiagų, todėl užauga stambesni. Jeigu vaisių ant šakų vis tiek labai daug, dalį jų rekomenduoju išretinti rankomis, tarp obuolių paliekant pakankamai vietos.

2. Dirvoje trūksta drėgmės

Sausra yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių obelis pradeda mesti vaisius. Kai vandens nepakanka, medis pirmiausia stengiasi išsaugoti lapus ir šakas, todėl dalies obuolių atsisako.

Karštomis savaitėmis obelis laistau rečiau, bet gausiai. Vanduo turi sudrėkinti ne tik dirvos paviršių, bet ir gilesnius sluoksnius, kuriuose išsidėsčiusios šaknys. Drėgmę ilgiau išlaikyti padeda aplink kamieną paskleistas kompostas, nupjauta žolė ar medžio žievės mulčias. Tik mulčio nereikėtų glausti tiesiai prie kamieno.

3. Medžiui trūksta maistinių medžiagų

Jeigu obelis auga skurdžioje dirvoje, jos šaknys gali neaprūpinti visų vaisių reikalingomis maistinėmis medžiagomis. Vaisių augimui ypač svarbus kalis, taip pat fosforas, magnis ir mikroelementai.

Tačiau tręšti „iš akies“ nerekomenduoju. Per daug azoto skatina vešlių ūglių ir lapų augimą, bet gali pabloginti vaisių kokybę. Geriausia naudoti vaismedžiams skirtas subalansuotas trąšas, laikytis gamintojo normų, o pastebėjus nuolatines problemas atlikti dirvožemio tyrimą.

Keli nukritę obuoliai dar nereiškia nelaimės - tačiau jeigu vaisiai pradeda byrėti masiškai, verta kuo greičiau nustatyti priežastį

4. Obuolius pažeidė kenkėjai

Nukritusius obuolius visada verta perpjauti. Jeigu jų viduje matyti rusvi takai, išgraužtas minkštimas ar lerva, vaisius greičiausiai pažeidė obuolinis vaisėdis. Tokie obuoliai dažnai nustoja augti ir nukrenta gerokai anksčiau.

Pažeistus vaisius būtina reguliariai surinkti ir pašalinti, nes palikti po medžiu jie sudaro palankias sąlygas kenkėjams daugintis. Kenkėjų gausai stebėti naudoju feromonines gaudykles, o medžių kamienus ir vaisius sezono metu nuolat apžiūriu.

5. Vaisius paveikė ligos arba nepalankūs orai

Pavasarinės šalnos, kruša, stiprus vėjas ir staigūs temperatūros pokyčiai gali pažeisti dar tik besiformuojančius obuolius. Iš pradžių vaisiai gali atrodyti sveiki, tačiau vėliau nustoja augti, deformuojasi arba nukrenta.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į tamsias dėmes, įtrūkimus, puvinį ir pakitusius lapus. Tai gali būti grybelinės ligos požymiai. Tokiu atveju pašalinu pažeistus vaisius, surenku nukritusius lapus, išgeniu per tankias šakas ir pasirūpinu, kad medžio laja būtų gerai vėdinama.

Kaip išsaugoti kuo daugiau obuolių?

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad geriausia apsauga yra reguliari ir nuosekli obels priežiūra. Svarbu laiku palaistyti medį, nepadauginti trąšų, stebėti kenkėjus, surinkti nukritusius vaisius ir kasmet tinkamai genėti lają.

Keli nukritę obuoliai dar nereiškia nelaimės. Tačiau jeigu vaisiai pradeda byrėti masiškai, verta kuo greičiau nustatyti priežastį. Laiku sureagavus dažniausiai dar galima išsaugoti didžiąją dalį derliaus ir džiaugtis sveikais, sultingais obuoliais.